Aurimai, gali pasidžiaugti sėkmingai įveikęs dar vieną didelį iššūkį!
Birželį sukanka dešimt metų, kai pradėjau rimtai keliauti. Smagu, kad taip gražiai pavyko tą sukaktį paminėti. Everestas buvo mano dvylikta didelė kelionė.
Pirmoji įvyko 2015 metų vasarą. Buvau antro kurso studentas, kai turėdamas tik mygtukinį telefoną ir spausdintus žemėlapius dviračiu numyniau į Norvegiją. Tai buvo pirmoji kelionė, kurią ir filmavau.
Grįžęs sau pasakiau, kad noriu iš to gyventi ir padarysiu, kad taip atsitiktų. Kiek žmonių eitų į darbą be atlygio, bet tikėdami kada nors jo sulauksią? Aš tikėjau, kad man pasiseks, tik nežinojau, kada. Iš mano artimųjų niekas niekada daug nekeliavo – pats sumaniau save išbandyti psichologiškai bei fiziškai ir pradėjau tai daryti. Juk kam nors reikia būti pirmam... Buvo labai daug skeptikų, žmonės nesuprasdavo, kaip aš gyvensiu iš kelionių. Tačiau vis tiek nesustojau, ėjau ir dariau. Stebėjau, kaip keliauja ir apie tai kuria televizijos turinį Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus. Tikėjau: o kodėl turėtų nepavykti man?
Dešimt metų keliavimo nėra dešimt metų gyvenimo iš kelionių. Pirmus penkerius buvau ir studentas, ir architektas. Paskui mečiau architektūrą, nes norėjau gyventi iš tuomečio savo hobio – filmavimo ir montavimo. Tėvus ištiko šokas, bet dirbti už tris šimtus eurų nenorėjau – turėjau širdžiai artimesnį pomėgį, iš kurio galėjau gyventi ir keliauti. Nuo to laiko, kai mano gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu tapo kelionės, filmuoju ir montuoju tik savo istorijas.