Aurimo Mockaus „Kuršis“ pagaliau saugus: „Ačiū vandenyno angelams“

„Ačiū vandenyno angelams. Prieš negailestingą Koralų jūrą ir „Alfredas“ ciklono įniršį mes nebuvome vieni. Šalia mūsų stovėjo nepaprasti žmonės – žmonės, kurių stiprybė, drąsa ir atjauta pakeitė situaciją ir parvedė mūsų mylimą „KURŠĮ“ namo, – savo feisbuko paskyroje rašė A.Mockus.

Pirmiausia – nuoširdžiausia padėka „Liz Wardley's Rowing and Sailing adventures“ iš Vandenyno irklavimo bendruomenės – mūsų seseriai, užkariaujančiai vandenynus, žmogui su tyra širdimi ir neįtikėtina dvasia.

Ji vadovavo „KURŠIO“ gelbėjimo operacijai iš klastingų vandenų.

Nepaisant audros ir visų iššūkių, Liz kartu su savo vyru ėmėsi iniciatyvos – savo laivu, savo rankomis, patirtimi ir nepalenkiamu ryžtu padarė neįmanoma įmanomu. Ji vadovavo „KURŠIO“ gelbėjimo operacijai iš klastingų vandenų ir pasirūpino, kad jis saugiai grįžtų į krantą. Liz, tavo pasiaukojimas ir stiprybė visada liks mūsų širdyse.

Didžiulė padėka laivo „Angelina“ įgulai, kurie pirmieji pastebėjo „KURŠĮ“ atvirame vandenyne ir atliko svarbų vaidmenį šiame gelbėjime. Dr. Olly Powell, Naujosios Zelandijos Aplinkosaugos departamento duomenų mokslininkas, pademonstravo išskirtinį budrumą ir ryžtą, kuris turėjo lemiamą reikšmę operacijai.

Visa įgula – Ben Castle (laivo savininkas), Jess Castle, Kim Pope ir Dave Taylforth – parodė nepaprastą jūrininkystės meistriškumą, gerumą ir pasirengimą padėti. Jie yra iš Naujosios Zelandijos Nelsono regiono, ir jų pastangos niekada nebus pamirštos.

Taip pat didžiulė padėka mūsų lietuviams draugams Australijoje – Sandrai Linnemann ir Mantui Ambrakaičiui – už jų palaikymą, įsitraukimą ir pagalbą organizuojant visus būtinus procesus. Be jūsų tai būtų buvę daug sunkiau.

Ir, žinoma, mūsų atsidavusiai kranto komandai – Romanui Iljinui, Mariui Norvaišui ir Simonui Klaipėdoje, kurie ne tik koordinavo mano gelbėjimą, bet ir dabar vadovauja „KURŠIO“ sugrąžinimui. Jūsų dėka laivas nebuvo prarastas, ir mes tikimės, kad ši kelionė dar nesibaigė.

Ši patirtis mums priminė, koks trapus yra gyvenimas.

Ši patirtis mums priminė, koks trapus yra gyvenimas ir kaip turime branginti kiekvieną gerumo aktą bei kiekvieną žmogų, kuris skiria save tam, kad padėtų ir išgelbėtų kitus. Jokia audra, net „Alfredas“, negalėjo palaužti tų, kurie susivienijo dėl šios misijos.

Ačiū kiekvienam iš jūsų, kurie buvote su mumis. Vandenynas gali būti didžiulis ir nenuspėjamas, tačiau žmoniškumas, gerumas ir drąsa yra dar didesni.

Su didžiausia pagarba ir dėkingumu – Aurimas Mockus.“