Aušra Maldeikienė tęsia kovą su liga: „Gavau laiškų, kuriuose žmonės džiaugėsi, kad galų gale mirsiu“
Aušra Maldeikienė tęsia kovą su onkologine liga. Neseniai politikei buvo baigtas chemoterapijos kursas. Europarlamentarė Aušra pasiryžo būti visiškai atvira ir interviu LNK televizijos laidai KK2 davė be peruko, su kuriuo pastaruoju metu būna nuolat matoma viešumoje.
„Iš tikrųjų sau net patinku, kaip bebūtų keista. Kuomet tu pirmą kartą supranti, kad plaukų neteksi dėl to, kad gydymas turi savo kainą, tai čia yra pati mažiausia, nors labiausiai matoma kaina. Buvo šokas, aš nuoširdžiai prisipažinsiu, labai susigraudinau, labai man savęs buvo gaila. O dabar supratau, kad aš nesu plaukai, aš nepasikeičiau, kokia buvau, tokia esu“.
Tačiau, pasak Aušros Maldeikienės, lietuviams dar trūksta supratimo. Jie perdėtai sureikšmina žmogaus išvaizdą. Neseniai su tokiu požiūriu ir elgesiu neva tiesiogiai susidūrė ir pati politikė. Lėktuve į Briuselį Maldeikienė pateko į konfliktinę situaciją su garsaus krepšininko Arvydo Macijausko šeima. Kivirčo metu Macijauskui esą užkliuvo ir Maldeikienės perukas. „Man iš tikrųjų yra labai skaudu, kad mano šalyje, kaip labai atsilikusiose šalyse, žmonės yra vertinami pagal savo plaukus, o ne pagal darbus, kuriuos jie daro“.
Dar žiauresnių komentarų Aušra sulaukia internetu. Kai Maldeikienė viešai pripažino turinti sveikatos problemų, gavo bloga linkintį laišką: labai džiaugiamės, kad galų gale mirsite, nes tokios kaip jūs kankino mergaites kažkur kaimuose. „Aš sėdėjau ir juokiausi. Labai gerai, kad aš turiu tą sveiką požiūrį į gyvenimą, kitos moterys labai pasimeta“.
Nors visuomenės reakcija į sergančius žmones ir kai kuriais atvejais į pačią Maldeikienę pakankamai žiauri, Aušra su liga sako susigyvenusi. Pasak politikės, krūties vėžys jai vėl padėjo pajausti gyvenimo skonį. Maldeikienė netgi pasiryžo išpildyti savo seną svajonę – nusipirko naują ir patogią lovą, po ilgo laiko pinigus investavo ne į knygas, o į savo patogumą. „Kai sužinojau diagnozę, supratau, kad atėjo diena, kai reikia nors prieš pabaigą turėti tą lovą. Tokia buvo mano pirma, spontaniška reakcija, kai aš dar iki galo nežinojau diagnozės. Man pasakė, kad rastas auglys, aš nuėjau ir nusipirkau lovą su geru čiužiniu, ta lova lankstosi, aš galiu atsisėsti, žiūrėti televizorių, dažniausiai skaitau knygas lovoje. Mano mamytės mylima frazė buvo: svarbiausias ir brangiausias žmogaus baldas yra lova. Logiškai, mes ten gimstam, mirštame ir ten ilsimės“.