Aušrinė Armonaitė atvirame interviu – apie karštą ministrės kėdę, vyro ilgesį, lyderystės šlovę ir kulkas
Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę ARMONAITĘ (31) lietuviai kartais prilygina Žanai d’Ark: jauna moteris, kovojanti dėl žmogaus laisvių, šio epiteto pernelyg ir nesikrato. Šypteli, kad būti sudeginta ant laužo nebijo – nebe tie laikai, o ir būdas ne toks, kad lengvai pasiduotų. „Dabar – drąsių moterų laikas“, – tikina Aušrinė, nuo pat karjeros pradžios įpratusi visur būti jauniausia ir įrodyti, ko esanti verta.
Kai kas nors su aitria pavydo gaidele ima stebėtis, kaip, žiūrėk, greitai ši garbanota mergina užbėgo karjeros laiptais ir dabar štai įsitaisė šiltoje ministrės kėdėje, pirmiausia norisi ginčytis dėl kėdės temperatūros. Nežinau, kada apskritai lietuvių kalboje atsirado ta buitinė frazė „šilta kėdė“, bet galiu lažintis, kad tikrai ne per pandemiją. Kad pamatytum, kaip draskoma į kairę ir į dešinę moteris, verslui itin sunkiu metu prisiėmusi atsakomybę už šalies ekonomiką ir inovacijas, net nereikia užklysti į ministerijos koridorius – pakanka atsiversti socialinius tinklus, ir mūšis užverda tiesiog akyse. Toji Armonaitės kėdė dabar karšta kaip ugnis – ir tikrai reikia turėti storą odą, kad ją ištvertum.