Austėja Landsbergienė – apie sunkiausią etapą: „Verkdavau ir naktimis keldavau Gabrielių“
Ši vasara žinomos edukologės ir verslininkės Austėjos Landsbergienės gyvenime pažymėta lūžiais – ilgus metus kurti darželių tinklas „Vaikystės sodas“ bei Karalienės Mortos mokykla perėjo į tarptautinio švietimo tinklo „Globeducate“ rankas. Apie šį lemtingą žingsnį, vidines dvejones, ašaras Kalifornijoje ir naujus projektus A.Landsbergienė atvirai prabilo laidoje Lryto laidoje „Jokių filtrų su Saugirdu Vaitulioniu“.
Moteris neslepia, kad sandoris jai reiškia didžiulį pasiekimą ir ilgai lauktą proveržį.
„Padariau viską, ką galėjau, ir dabar jau mokykla gali eiti dar toliau. Manau, pasiektas didžiulis tikslas. Mokyklų tinklas, kuriame – ir Tarptautinio bakalaureato mokyklos. Man atrodo, tame tinkle iš viso yra 34 mokyklos. Ir tarpusavyje galės konkuruoti ir mokytojai, ir vaikai. Nuostabu, kad Karalienės Mortos mokykla konkuruos nebe Lietuvoje, o pasaulyje“, – laidoje „Jokių filtrų su Saugirdu Vaitulioniu“ pasakojo A.Landsbergienė.
Tačiau kelias iki šio triumfo nebuvo rožėmis klotas. Verslininkė atvirai prisipažįsta, kad sprendimas atiduoti savo kurtą sistemą kainavo daugybę bemiegių naktų ir skaudžių abejonių.
„Aš labai daug verkiau iki to. Tikrai. Būdavo, atsibundu saulėtoje Kalifornijoje vidury nakties, prikeliu Gabrielių ir klausiu: „O jeigu aš darau nesąmonę? O jeigu čia yra klaida? O jeigu nereikia taip daryti?“ – prisiminė ji.
Tokiomis akimirkomis lemiamu ramsčiu tapdavo sutuoktinis Gabrielius Landsbergis, nukirsdavęs trumpai ir aiškiai: „Viskas bus gerai. Jeigu jau apsisprendei – tai ir einam.“
Laidoje „Jokių filtrų su Saugirdu Vaitulioniu“ Austėja neslėpė, kad atsisveikinti su savo kūriniu buvo emociškai be galo sunku.
„Tas etapas iki to buvo labai sunkus. Tikrai buvo labai sunkus. Aš labai kruopščiai atsirinkau, labai daug kalbėjausi su tais žmonėmis, bet gyvenime esu ir nusivylusi žmonėmis. Ne visada žmogus yra toks, kaip jis apie save pasakoja. Tas visada ir kėlė nerimą, nes iš tiesų aš atiduodu savo brangiausią profesinį kūdikį, kokį tik esu sukūrusi, į kitas rankas. Ir koks mano interesas? Mano interesas yra begalinis, kad jis patirtų sėkmę. Čia kaip vaiką išleidžiame į universitetą, mes turime jį išleisti, nes nelaikysime prisirišę namuose. Bet vis vien oro uoste braukiame ašaras ir galvojame, kad tau viskas būtų gerai, kad tu būtum saugus, kad tu būtum laimingas, kad tu susirastum draugų, kad tu patirtum sėkmę“, – jautriai kalbėjo edukologė.
Paklausta, ar po tokio reikšmingo gyvenimo etapo pabaigos neviliojo mintis bent trumpam sustoti ir pailsėti, A.Landsbergienė tik šypteli – atokvėpio scenarijaus tiesiog nebuvo.
„Tikrai galėčiau, bet nepavyko. Iškart ėmiausi kelių projektų. Vienas iš jų yra tai, kad aš noriu sužavėti vaikus matematika. Labai daug žmonių nesirenka, pavyzdžiui, psichologijos studijų dėl to, kad ten bus matematika. Daugybė vaikų išvakarėse jaučia pilvo arba galvos skausmus, nes rytoj – matematikos testas. Matematinis nerimas – tai jau yra tiriamas reiškinys. Vaikai ir net suaugę žmonės tai išgyvena: jie jaučiasi laisvai, viskas puiku, pokalbis vyksta, tačiau tik duodam matematinę užduotį – ir jų pulsas sušoka“, – pasakojo Austėja.
Ieškodama sprendimų, kaip padėti vaikams nugalėti šį bloką, edukologė gilinosi į pasaulinę praktiką.
„Japonijoje ir Singapūre stebėdama pamokas pamačiau, kad mokiniai per visą pamoką sprendžia vos du uždavinius. Stenforde aš pradėjau labai daug dirbti su profesore Jo Boaler, kuri yra viena žinomiausių matematikos mokymo profesorių pasaulyje. Jos metodiką aš parvežiau į Lietuvą. Dabar renku vaikus, renku šeimas, kurie nori išbandyti matematiką kitaip, kurie nori suprasti, kad matematika yra labai susijusi su baime. Su baime, kad aš kažko negalėsiu gyvenime, nes nemoku matematikos. Aš noriu tą pakeisti. Aš manau, kad jeigu yra mokykla ir yra mokinys, ir yra mokyklinė matematika – jie turi sutarti“, – teigė ji laidoje „Jokių filtrų su Saugirdu Vaitulioniu“.
Kita problema, dėl kurios A.Landsbergienė jau kurį laiką bando pažadinti visuomenę – kritinė padėtis su vaikų skaitymo įgūdžiais ir teksto supratimu.
„Maždaug prieš pusantrų metų pradėjau skambinti pavojaus varpais. Aš niekada nesu užsidariusi savo mokykloje, aš labai mėgstu skaityti, analizuoti, žiūrėti tyrimus. Ir pradėjau matyti, kad tikrai turime rimtą problemą. Mokiniai skaito vis lengvesnius tekstus, vis sunkiau susikaupia, vis labiau perskaito tekstą, bet negali paaiškinti, ką perskaitė. Ir ką šiandien mes turime? Šiandien turime didžiausio tyrimo rezultatus, kad taip ir yra – 28 procentai Lietuvos penkiolikmečių nepasiekia bazinio skaitymo lygio. Vargsta su teksto analize, vargsta su teksto supratimu. Bėda ant bėdos...“ – atviravo ji.
Reaguodama į šią situaciją, edukologė ėmėsi iniciatyvos „Knygos tauta“ ir siūlo paprastą, bet veiksmingą kasdienį įprotį:
„Matydama tas tendencijas, pradėjau iniciatyvą „Knygos tauta“, nes jeigu mes visi Lietuvoje skaitysime bent 30 minučių per dieną – skaitosi ir audioknygos – mes pakliūsime į dešimtuką labiausiai skaitančių tautų pasaulyje. Ir tai nėra sunku. Šiandien visi skundžiasi Vilniaus spūstimis. Tai, prašau, įsijungiam audioknygą ir turim, ką veikti pusvalandį. Ir jeigu mes visi pradėsime taip skaityti, tai natūraliai: kuo daugiau skaitai, tuo labiau plečiasi žodynas. Kuo labiau plečiasi žodynas, tuo labiau supranti tekstą. Kuo labiau supranti tekstą, tuo sudėtingesnį tekstą skaitai ir rezultatai pradeda važiuoti į viršų, nes tu vis daugiau skaitai savo malonumui“, – teigė ji.
Visą pokalbį su Austėja Landsbergiene žiūrėkite čia:
