Autorius, laikas, mirtis – Andrejaus Tarkovskio „Veidrodyje“
Vieno žymiausių XX a. kino režisieriaus Andrejaus Tarkovskio kūrybai jau seniai paskirtas atskiras pasaulinės kino istorijos puslapis. Jo unikalią kino kūrybą kaskart atranda naujos žiūrovų kartos. Susipažinti su šiuo režisieriumi, o gal prisiminti vieną ryškiausių jo filmų „Veidrodis“ (1975) jau nuo šio sekmadienio kvies ir „Skalvijos“ kino centras. Tris filmo seansus rugsėjį lydės kino kritiko Nario Kairio pristatymai temomis: „Autorius“, „Laikas“ ir „Mirtis“, paliesiantys skirtingus Tarkovskio kūrybos aspektus, dominuojančius filme.
A. Tarkovskis yra bene garsiausias rusų kino kūrėjas, kurio vardas visame pasaulyje tapo žinomas po filmo „Ivano vaikystė“ (1962) premjeros Venecijos kino festivalyje. Nors režisierius yra sukūręs tik 7 ilgametražius filmus, tarp jų – „Andrejus Rubliovas“ (1966), „Soliaris“ (1972) (su lietuvių aktoriumi Donatu Banioniu), „Stalkeris“ (1979) , kiekvienas iš jų paliko gilų pėdsaką kino istorijoje. Deja, jo filmai, tarp jų ir „Veidrodis“ turėjo įveikti daug tuometinių politinių ir ideologinių kliūčių. Dėl jų režisierius nusprendė pasitraukti į vakarus, kur sukūrė du paskutiniuosius savo filmus „Nostalgija“ (1983) ir „Aukojimas“ (1986).
A. Tarkovskio kūriniais žavisi ir įkvėpimo iš jų semiasi daugelis pasaulio kino kūrėjų. „Paskui Tarkovskį taip ir ėjo, ir nežinia, kiek dar eis. Išaušta štai tokio „Veidrodžio“ diena, griaudama įvairialypio, ne tik meninio, konformizmo citadeles ir esi priverstas iš naujo mokytis, kas yra tikra, o kas ne, priverstas prisipažinti, kad iki šiol nedaug žinojai apie Žmogų“, – tuomet rašė kino kritikas Saulius Macaitis.
Filme „Veidrodis“ yra atskleidžiamas kūrėjo vidinis gyvenimas, kuris yra neatskiriamas nuo gamtos, istorinių įvykių, sudėtingų santykių su tėvais. Filmo pasakojimas dėliojamas iš pagrindinio herojaus Aleksejaus, kurio prototipas yra pats Andrejus Tarkovskis, prisiminimų ir sapnų, į kuriuos sugrįžta jo motina, kaimo pievos, vaikystės namas, taip pat žmona Natalija ir sūnus Ignatas. Filmas apima tris laiko atkarpas – prieškarį, karą ir pokarį. Tačiau esminis įvykis, palikęs Aleksejaus gyvenime įspaudą – tėvų skyrybos. Filme herojaus nematome, tik girdime. Tačiau tai, kas matoma, yra jo atspindys. Jame – ir tėvo Arsenijaus Tarkovskio poezija.
„Nikolajus Bolbyriovas, vienas iš Andrejaus Tarkovskio kūrybos tyrinėtojų, siūlo į rusų režisieriaus filmus žvelgti kaip į savotiškas kino meditacijas, kurių metu vyksta savižinos procesas, t. y. žiūrėdamas filmą tarsi atrandi pats save. Ne veltui pats Tarkovskis sakė, kad į jo filmus galima žiūrėti kaip į veidrodį. Būtent veidrodis tampa centriniu tropu ir 1975 m. sukurtame to paties pavadinimo filme,“ – pasakoja N. Kairys, žiūrovams pristatysiantis režisieriaus filmą.
Anot kino kritiko, pirmojo pristatymo metu bus daugiau dėmesio skiriama Tarkovskio kūrybos autobiografiškumui; antrojo – pagrindiniam jo kūrybos principui, kurį režisierius metaforiškai įvardijo kaip laiko skulptūrų liejimą; trečiojo – vienai pagrindinių Tarkovskio filmų temų – mirčiai, ir su ja natūraliai susijusiems religiniams klausimams.
A. Tarkovskio filmas „Veidrodis“ bus rodomas „Skalvijos“ kino centro rengiamuose kino klasikos vakaruose rugsėjo 2, 9, 16 d. (pristatys kino kritikas Narius Kairys) ir spalio 21, 28 d. Filmas taip pat bus parodytas rugsėjo 13 d. Klaipėdos „Kultūros fabrike“.