„Azijos dvasia“: laukiniai gyvūnai, pamesti fotoaparatai ir kiti Jurgos bei Ričardo Anusauskų nuotykiai
Jurgos ir Ričardo Anusauskų bei Giedriaus Dagio albumas „Azijos dvasia”– atskirų fragmentų ir trumpų istorijų vaizdų knyga, kurią skaityti patartina akimis, širdimi ir įžvalgiu protu. Portalas Žmonės.lt tęsia straipsnių ciklą „Azijos dvasia“, kuriuose pasakojama apie Anusauskų keliones, pateikiamos knygos apie Aziją ištraukos.
Skaitytojai taip pat turės išskirtinę galimybę portale Žmonės.lt pamatyti fotografijose įamžintus tolimus ir viliojančius vaizdus bei laimėti puikius albumus „Azijos dvasia“.
Čia galite paskaityti pirmąją straipsnio apie Kiniją dalį.
DĖMESIO! Šios savaitės klausimas: kokio miesto nuotrauka yra ant knygos-fotoalbumo „Azijos dvasia“ viršelio? Atsakymų Jurga ir Ričardas Anusauskai lauks Vilniaus knygų mugėje, parodų centre LITEXPO. Savo atsakymo variantą turite pateikti nuo ketvirtadienio iki sekmadienio 15 valandos. Fotomenininkų stendas įsikūręs 3 salėje. Laimingajam, kuris paaiškės burtų keliu, bus įteiktas fotoalbumas.
+7„Labiausiai mėgstu fotografuoti plėšriuosius žvėris, o ypač kačių šeimos. Ne šiaip paspausti užrakto mygtuką, kai kažkas tiesiai prieš akis gražaus, bet išlaukti, kai žvėris rodo charakterį, kai juntama jo reakcija į natūralų ar kitokį dirgiklį. Tai fotografuoti gali būti pavojinga, nes žvėrių elgesys ne visada nuspėjamas, ypač didžiųjų kačių, nes jos kaip moterys“, – sako viena iš knygos autorių Jurga Anusauskienė ir kviečia skaitytojus į dar vieną kelionę po didžiąją Kiniją.
O štai Jurgos vyras Ričardas atskleidžia, kiek fototechnikos pametė ar kitaip prarado gaudydamas įspūdingus šios knygos vaizdus.
„Šio albumo nuotraukos buvo daromos 10 fotoaparatų. Keli sulūžo ar išėjo iš rikiuotės dėl netinkamų oro sąlygų: drėgmė yra pražūtinga. Objektyvų neskaičiuoju, nes tai neįmanoma, vienas iškrito „v drebezgi“ iš oro baliono: buvo naujutėlaitis, brangus, velnias. Bet kaip nesiryši kilti į orą, kai gali nufotografuoti kažką unikalaus. Pamečiau, arba dingo be žinios, 10 stovų. Tai palikau miške, išgąsčio dėl sėlinančių gyvūnų apimtas, ar transo būsenoje, kai padarytas unikalus kadras tiesk susuka protą, jog iš tos euforijos neina normaliai mąstyti. O grįžti į mišką ir ieškoti stovo... beprasmiška. Juos vistiek kažkas suranda“, – nuostolius skaičiuoja fotomenininkas, tačiau iš to gimusi puiki knyga atperka visus patirtus rūpesčius.
+6
+35