„Azijos dvasia“: viešnagė Indonezijos kaime, kurio gyventojai garsėja kaip kanibalai
Jurgos ir Ričardo Anusauskų bei Giedriaus Dagio albumas „Azijos dvasia” – atskirų fragmentų ir trumpų istorijų vaizdų knyga, kurią skaityti patartina akimis, širdimi ir įžvalgiu protu.
Daugybę Azijos šalių aplankę šios knygos autoriai siekia parodyti paprasto žmogaus kasdienybę, jo glaudų ryšį su aplinka, kultūrų įvairovę, puoselėjamas tradicijas, atskleisti žmonių, gyvenančių kitaip nei mes, gyvenimo džiaugsmą, tikrus žmonių veidus, išmoningai saugomą gamtinę aplinką, didingą kultūros paveldą.
Portalas Žmonės.lt tęsia straipsnių ciklą „Azijos dvasia“, kuriame pasakojama apie Jurgos ir Ričardo Anusauskų bei Giedriaus Dagio keliones, pateikiamos knygos apie Aziją ištraukos. Skaitytojai taip pat turės išskirtinę galimybę portale Žmonės.lt pamatyti fotografijose įamžintus tolimus ir viliojančius vaizdus bei laimėti puikius albumus „Azijos dvasia“.
DĖMESIO! Šios savaitės klausimas: kokiame žemyne yra Klise kaimas, kurio gyventojai dar iki XIX amžiaus buvo kanibalai? Laimingajam, kuris paaiškės burtų keliu, bus įteiktas fotoalbumas. Atsakymus iki balandžio 1 dienos siųskite adresu jurga.anusauskiene@gmail.com.
Praėjusį kartą teisingai į užduotą klausimą atsakė ir fotografijų albumą laimėjo knygų mugės lankytoja prof. Dr. Inga Žalėnienė. Su ja susisieks ir knyga įteiks pati J.Anusauskienė.
Nepamirštama viešnagė pas kanibalus
Giedrius pats negali papasakoti įspūdžių iš Indonezijoje aplankyto kanibalų kaimo, mat šiuo metu jis yra išvykęs į Evenkiją, Rusijos rytuose, Sibire, esantį regioną.
Jo kelionės tikslas – dokumentuoti atšiauriomis sąlygomis gyvenančių, kiekvieną dieną dėl išlikimo kovojančių žmonių gyvenimą.
Į Evenkiją žemės transportu galima patekti tik žiemą, esant giliam įšalui, važiuojant bekelėmis, užšalusiomis upėmis ir ežerais.
Jei vėlyvą pavasarį pradėjus busti gamtai ir tirpti ledams Giedrius su kitais dviem ekspedicijos nariais nespės išvažiuoti iš tundros, teks palikti automobilį su visa įranga ir į Krasnojarską parskristi malūnsparniu.
„Oficialiai to kaimo gyventojai nebeturėtų būti žmogėdros, bet per vakarienę sėdėdamas prie laužo jis jautė, kad į jį žiūrima kaip į maistą. Todėl jis papirko genties vadą, kad būtų užtikrintas jo saugumas“, – apie knygos bendraautorio nejaukią patirtį pasakojo J.Anusauskienė.
Fotomenininkė taip pat sakė, kad Giedrius buvo pirmasis baltasis, dalyvavęs gubernatoriaus rinkimuose. „Trys gentys rinkosi savo vadus. Tai yra labai įdomi patirtis. Pavyzdžiui, kodėl jie prieš tai buvo pamaitinti? Todėl, kad būtų mažiau agresijos“, – kolegos patirtimi žavėjosi Jurga.