Ąžuolas Žvagulis įsileido į naujo savo verslo patalpas – pasakė, ko nebekartotų: „Jau atsikandau to“

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Gyvenimas versle“ į naujai besikuriančios picerijos patalpas pakvietė verslininkas Ąžuolas Žvagulis. Tai naujausias jo projektas, plečiant „Ąžuolyno virtuvės“ veiklą – jau kovo pradžioje Vilniuje duris atvers antrasis šio tinklo taškas.

„Restoranuose pradėjau dirbti nuo 14 metų ir man labai patiko. Nuo to laiko plečiuosi šioje srityje, tris metus net pats kepiau picas iki tol, kol sustatėme komandą ir pasiekėme apyvartą, leidžiančią tą komandą išlaikyti“, – apie Sudervėje veikiantį picų vagonėlį pasakoja Ąžuolas.

Šiandien žinomas vyras stovi ne už vieno, o net kelių sėkmingų verslų vairo. Jo veiklų spektras – platus: nuo picerijos, kebabinės ir šakočių gamybos, iki vaikų darželio, senjorų namų bei vandenlenčių parko. Verslininkas neslepia, kad tokį augimą leidžia ne tik aiški kryptis, bet ir žmonės, kuriais jis pasitiki. Būtent surinkta komanda ir pats kūrybinis procesas jam tampa pagrindiniu varikliu imtis vis naujų idėjų.

„Viskas veikia, o viską aprėpti pavyksta tik turint nuostabias komandas. Kadangi mums pavyksta pritraukti naujus žmones, darbuotojus, kolegas, kurie gerai dirba, tai turim ir laiko plėstis. O man pačiam patinka kūrybos procesas, kai ateini į naujas patalpas, pažiūri, kur kas stovės, sugalvoji, kaip darysime“, – teigia verslininkas.

Viena iš sąmoningai Ąžuolo pasirinktų verslo krypčių – vengti miesto centrų ir didžiulių, brangiai kainuojančių patalpų. Jis renkasi mažesnes lokacijas, kur galima išlaikyti aukštą produkto kokybę, bet ženkliai sumažinti išlaidas. Toks modelis jam leidžia lanksčiau planuoti veiklą, lengviau suburti komandą ir greičiau prisitaikyti prie rinkos.

„Verslas reikalauja didelių investicijų, jei nori padaryti gerai. Pasiimi 200-300 kvadratų ir gali investuoti virš 300 tūkst. eurų, jog padarytum taip, kaip reikia. Mažesnėse vietose yra mažesnės investicijos, bet gali atiduoti tokį patį gerą produktą. Taip pat ir darbuotojų reikia mažiau, todėl kitaip dėliojasi skaičiai, gali įdarbinant kitaip mokėt, kas irgi yra svarbu, nes daugiau galimybių rasti dirbti norinčių žmonių. Aš jau atsikandęs to, paragavęs ir man patinka daryti daugiau, bet mažesnių vietų“, – savąjį modelį atskleidžia verslininkas.

Verslumo užuomazgos Ąžuolo gyvenime pasirodė dar labai anksti, mat smalsumas, noras veikti ir gebėjimas pamatyti galimybę kasdienėse situacijose jį lydėjo nuo pat vaikystės. Net paprasčiausi kiemo užsiėmimai tapdavo pirmaisiais bandymais užsidirbti ir suprasti pinigų vertę.

„Pirmas verslumas atsirado, kai dar buvau vaikas. Gyvenome Žirmūnuose, tai su broliu pasiimdavome iš namų kibirus su kempinėmis, nusileisdavome į kiemus ir eidavome plauti mašinas aikštelėje. Tuo metu man buvo 7 ar 8 metai, tik prisimenu, kad žmonės duodavo pinigų tam, jog neplautume ir jų mašinų neliestume“, – juokiasi Ąžuolas.

Augęs kūrybiškoje ir visuomenei gerai pažįstamoje šeimoje, Ąžuolas neslepia, kad buvo laikas, kai jautė skatinimą rinktis sceną. Vis dėlto toks viešumas jam neatrodė sava erdvė, todėl gana anksti jis suprato norintis eiti kitu keliu ir užuot bandęs įsitvirtinti tėvų šešėlyje, pasirinko save realizuoti versluose.

„Mama stūmė į sceną, bet man nepatiko. Į tą šešėlį lipti nereikia, gal tai ne mano pašaukimas“, – įsitikinęs Ąžuolas.

„Gyvenimas versle“ – šeštadienį 17:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.