„Džiaugiuosi kiekviena diena bei treniruote, man užtenka motyvacijos ir noro žaisti futbolą. Toli į ateitį nesižvalgau ir vis dažniau stengiuosi mėgautis šia diena“, – sako Lietuvos futbolo rinktinės bei „Al-Riffa“ komandos, su kuria iškovojo Bahreino „Khalid Bin Hamad“ taurę, vartininkas Džiugas BARTKUS (36), su šeima išgyvenęs ir pavojingus bombardavimus Viduriniuose Rytuose.
Džiugai, Bahreinas, kuriame gyvenate su šeima, buvo pradėtas bombarduoti. Kaip į tai reagavote?
Gyvenimas tęsiasi, nepanikuojame. Vienu metu, atrodo, jau buvo aprimę, bet naktimis vis pasigirsdavo sprogimai. Pirmąją savaitę – bombardavimai kas valandą. Nejauku, kai matai virš galvos skriejančias bombas, kaukia sirenos. Bet jautėmės gana saugiai, nebuvo didelės baimės. Treniruotės ir varžybos buvo sustabdytos neribotam laikui, tačiau nesitreniravome keturias ar penkias dienas. Vėliau nuspręsta, kad rungtynės vyks, bet be žiūrovų. Pamenu, nebuvo labai jauku važiuoti į pirmąją treniruotę mieste. Išvažiavęs iš namų pasijutau taip, tarsi iš kokio burbulo būčiau išlindęs, atrodė, nesuvokiau realios situacijos. Pasirodo, mieste gyvenimas tęsiasi, viskas veikia. Greitai atsitokėjau. Dabar žaidžiame be žiūrovų, žinodami, kad jei pasigirs sirena, reikės bėgti į specialią patalpą ir laukti, kol pavojaus nebebus. Pirmosios rungtynės praėjo be sirenos, antrosiose ją išgirdome, viskas buvo sustabdyta, bet baimės nejautėme. Mumis puikiai rūpinasi. Turėjome galimybę su šeima palikti šalį, bet nematėme prasmės to daryti.