Baigėsi paskaitų „Suprasti madą“ ciklas: „Šiuolaikinis žmogus turėtų domėtis ne tik politika ar ekonomika, bet ir mada“
Ketvirtadienio vakarą Socialinių mokslų kolegijoje (SMK) vyko jau penktasis, paskutinis Arnoldo Remeikos-Bomberio organizuojamas seminaras iš paskaitų ciklo „Suprasti madą“. „Žmogaus prigimtis yra domėtis dalykais, mes jiems padedame domėtis mada“, – sako renginio organizatorius.
Pasak A. Remeikos-Bomberio, rengdamas šių seminarų planą jis turėjo kur kas kuklesnes ambicijas, tačiau renginių ciklas susilaukė daugybės ne tik žmonių besidominčių mada susidomėjimo, bet ir industrijos senbuvių. Renginyje apsilankė apie 250 žmonių, paskaitas skaitė 15 lektorių, o paskaitų trukmė užėmė net 17 valandų.
„Mano tikslas buvo daryti pažintinius renginius: kaip veikia mada, kaip pramonė, kurti mados bendruomenę, todėl džiaugiuosi, kad jau dabar žmonės, kurie susirinkdavo į šias paskaitas sveikinasi, diskutuoja, per pertrauką eina kartu gerti kavos. Todėl pradinis mano tikslas, burti žmones – pavyko. Manau būtų kvaila netęsti šių renginių. Ar tai darysiu aš, ar kiti žmonės – nesvarbu. Kalbu apie bendrą tikslą, kuris yra, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie madą“, – pasakojo renginio organizatorius.
„Šis ciklas buvo orientuotas į tuos, kurių darbas nebūtinai susijęs su mada, tačiau jaučia vidinį poreikį ja domėtis. Nors ciklas buvo orientuotas į mėgėjus – jau pirmoje paskaitoje aš pamačiau daug pažįstamų veidų, kurie patys kuria, komunikuoja madą. Šiais laikais žmonės yra labai orientuoti į savo patirtis. Žmonės mokosi, tobulėja – pasirinkimų yra labai daug ir aš džiaugiuosi, kad vienas jų yra mada. Viliuosi, kad nė vienas žmogus neišėjo kažko naujo nesužinojęs“, – sakė A. Remeika-Bomberis.
„Mada Lietuvoje daug metų neegzistavo. Ji atsigavo turbūt tik 1990-ųjų pradžioje. Dabar – kolegijose atsiranda daug paskaitų susijusių mada. Pradedama ruošti ne tik dizaineriai, bet ir šioje srityje aptarnaujantys žmonės. Žmonės apie madą nesupranta dar daug dalykų. Labai daug žmonių neskiria Alexandro McQueeno nuo Aleksandro Makedoniečio. Ir tai reali istorija.
Aš norėčiau, kad būtų kitaip. Kai mes galvojame, kas yra šiuolaikinis išsilavinęs žmogus – galvojame, kad jis turėtų išmanyti politiką, ekonomiką, tačiau mada – labai įdomus dalykas. Ir sakyti, kad tai yra neįdomu ar paviršutiniška nėra teisinga. Tai viena iš didžiausių pasaulio industrijų, tai nėra tik menas, avangardas, tai – pramonė, kurioje mes visi dalyvaujame. Mes turėtume žinoti ką mes perkame, kas yra tie žmonės iš kurių mes perkame. Mados verslas – milžiniškas. Pernai industrijos apyvarta siekė net tris trilijonus eurų. Socialiniai tinklai stipriai prisidėjo prie naujų mūsų vartojimo įpročių. Mada įgauna visai kitokį veidą. Žmogaus prigimtis yra domėtis dalykais, mes jiems padedame domėtis mada“, – pasakojo jis.
„Mada ir technologijos keitė pasaulį, tačiau skirtingosi srityse. Dabar šios sritys susivienijo ir taip atsirado fashiontech“, – pasakojo ji.
Anot Odetos, mada dabar tampa itin patvari ir atsakinga. Mes neturėsime kenksmingų dalykų, nes viskas bus perdirbta. Medžiagos drabužiams jau yra kuriamos iš karvės skrandžio, voratinklių, žuvies odos, apelsino žievelės ir daugelio kitų medžiagų.
„Dirbtinis intelektas yra tik viena nedidelė dalis technologijų, kurios pamažu kardinaliai keičia mados verslą. Mados industrijos atstovai turi plačias galimybes lygiagrečiai naudotis ir integruoti į savo procesus Blockchain technologiją, virtualią ir papildytą realybę, vizualinį atpažinimą, jau plačiai naudojamą 3D spausdinimo sprendimą, dirbtiniu intelektu ir didžiaisiais duomenų analizės sprendimais paremtą vartotojų personalizavimo funkciją bei daug kitų, inovatyvių ir sparčiai augančių technologijų“, – kalbėjo O. Valiuškytė.
+14