Gražiais miestais, vaizdingu kraštovaizdžiu, svetingumu garsėjanti Vengrija vis labiau populiarėja tarp poilsiautojų. Be šalies sostinės Budapešto, turistai gausiai lanko Balatono ežerą, dar vadinamą Vengrijos jūra.
Legendomis apipintas ežeras yra vienas didžiausių vandens telkinių Europoje. Jis kasmet sutraukia gausybę turistų ne tik iš šalies, bet ir viso žemyno. Ežeras užima beveik 600 kv. km plotą ir nusidriekia per šalį net 77 km, o vidutinis jo gylis tesiekia 3 m. Maudytis jame galima nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, nes vanduo ežere labai greitai įšyla.
Balatono ežerą pasiekti nėra sunku: kelionė automobiliu iš Budapešto trunka šiek tiek daugiau nei valandą, priklausomai nuo to, kurį miestelį norėsite aplankyti.
Pasakojama, kad Balatono ežero dugne yra bažnyčia, prie kurios sėdi ir verkia mergaitė. Jos ašaros maitina ežerą ir kol ji verks, tol Balatone bus gausu vandens. Kitoje legendoje sakoma, kad Balatono ežeras atsirado piemeniui beganant avis. Žaliuojančioje pievoje vyras rado ir pakėlė keistos formos akmenį. Toje vietoje išsiveržė šaltinis ir taip atsirado garsusis ežeras.
Prisiklausę istorijų apie įspūdingais paplūdimiais, nuostabia panorama garsėjantį ežerą nusprendėme jį aplankyti ir mes – įvairiataučių medicinos studentų grupė. Ankstų penktadienio rytą, pasiėmę svarbiausią mantą, išdardėjome traukiniu iš Debreceno. Saulei vis labiau kopiant į dangų, traukinyje darėsi vis tvankiau ir tvankiau, negelbėjo nė atidaryti langai. Kelionė iki Balatono ežero truko apie 5 val. Iš mūsų dvidešimties žmonių grupės tik keli anksčiau buvo lankęsi prie „Vengrijos jūros“, tad šmėstelėjus pirmiesiems natūralaus gamtos kūrinio vaizdams, vagone nuskambėjo susižavėjimo atodūsiai. Visi nekantravome kuo greičiau palikti tvankų traukinį ir atsigaivinti vandens pursluose. Pagaliau išgirdę kontrolierių tariant, jog tai mūsų stotelė, nuskubėjome išbandyti vandens teikiamų malonumų.
Pasiekus Balatono ežerą, nustebino nelabai malonus užsistovėjusio vandens kvapas, o ir pats ežero vanduo nebuvo toks skaidrus, kaip pasakojama turistiniuose giduose.
Lauke tvyrojo 40 ͦC karštis, tad ilgai nelaukę, sušokome į Balatoną. Ežero krantai tikrai unikalūs: reikia nueiti kelis šimtus metrų, kad būtų bent šiek tiek giliau, o ir einant tolyn nuo kranto, seklumas keičia gilesni vandens plotai ir vėl netikėtai atsiduri vietoje, kur vanduo nesiekia net kelių. Žinoma, tai tikras rojus, nemokantiems plaukti arba tėvams su mažais vaikais, bet kitus gali erzinti, jog reikia nueiti ganėtinai nemenką atstumą, kad galėtum paplaukioti.
Vasarą Balatone turistams siūloma daugybė vandens pramogų: pasiplaukiojimai baidarėmis, vandens dviračiais, valtimis, burlentėmis. O vėjuotomis dienomis panorėjusieji gali išbandyti kvapą gniaužiantį malonumą – vandens aitvarus!
Atsibodus turkštis vandenyje, laiką galima leisti ne tik ežero pakrantėje linksmai šnekučiuojantis, skaitant knygą ar tiesiog deginantis. Kiekvienas miestelis apie Balatono ežerą siūlo įvairiausių pramogų: turistai gali atgauti jėgas, išsigydyti ligas vandens gydyklose, aplankyti garsiuosius Vengrijos vynuogynus, paragauti gardaus jų vyno, pasimėgauti vengriškais patiekalais, pasigrožėti apylinkėmis važinėjantis dviračiais, pakopinėti kalvomis. Visas norimas vietas pasiekti nėra sunku, kadangi aplink ežerą kursuoja traukinys.
Pietinis Balatono ežero krantas labiau tinka šeimoms su vaikais, nes ežeras šioje pusėje ganėtinai seklus, o šiaurinėje pakrantėje vanduo staigiai gilėja.
Didžiausias pietinės pakrantės miestelis Siófok dar vadinamas „Balatono vakarėlių sostine“. Naktį jame verda tikras gyvenimas: pagrindinėje miesto gatvėje įsikūrę daugybė prekybininkų, o žmonės šėlsta įvairiuose klubuose, baruose, kitose pasilinksminimo vietose. Žmonių tiek daug, jog sunku kur nors patekti. Be to, vaikštinėja nemažai išgėrusių žmonių, kurie peržengia padoraus elgesio ribas. Įėjimas į kai kuriuos klubus mokamas, tačiau ir tai neužtikrina jokio saugumo. Kaip dažnai pasitaiko, vieni žmonės į kurortus atvyksta pasilinksminti, kiti „dirbti“ – štai kolegės po šėlionių klube pasigedo savo daiktų, dokumentų. Nustebino ir tai, jog pagrindinėje miesto gatvėje ant stalų šoko pusnuogės merginos, nors tuo pat metu aplinkui vaikštinėjo nemažai šeimų su vaikais.
Didžiulį įspūdį paliko Balatonas naktį. Pabėgę nuo šurmulio miestelio centre, vaikščiojome ežero pakrante ir mėgavomės nuostabiais vaizdais. Lengvas vėjelio dvelksmas švelniai glostė veidus, širdį džiugino aksominis dangus, gulbės, plaukiojančios vandenyje, o kur dar ramiai į krantą besidaužančios bangos... Ore sklandžiusi ypatinga nuotaika suvirpino tolimiausias mūsų sielos kerteles – buvo taip gera, jog nejučia norėjosi ištarti – „Ak, sustok, akimirka žavinga“...