Balerina K.Tarasevičiūtė – apie sudėtingą etapą ir nušvitimą: „Buvau sudegęs, jau smilkstantis žmogus“

Ne paslaptis, kad scenos žmonės, ypatingai balerinos, išgyvena dėl bėgančių metų. O kaip jūs priimate laiko tėkmę ir su amžiumi ateinančius pokyčius?

Tai labai įdomi ir mažai analizuota tema. Kaip moteris – jaučiuosi fantastiškai. Netgi drįsčiau teigti, kad mano gyvenimas prasidėjo tik po 30-ies. Kaip artistė, šiame momente taip pat jaučiuosi puikiai, tačiau meluočiau jei sakyčiau, kad nei man, nei mano draugėms nebuvo lūžio taško. Lūžio taškas įvyksta tada, kai supranti, kad nebesi jauna baleto artistė ir tada tave pakeičia nauja karta. Apie šį tarpsnį karjeroje garsiai nešnekama, bandoma išgyventi tyliai. Tačiau sceninėje veikloje tai yra reikšmingas dalykas.

Ačiū Dievui, man su tuo pavyko susitvarkyti gan lengvai, todėl dabar esu dėkinga ir laiminga – ramiai gyvenu dėl savęs, kuriu dalykus, kurie man patinka. Šiuo gyvenimo etapu nebereikia draskytis dėl vietos po saule, o to tikrai teko paragauti kol buvau jauna artistė.

Ar planuojate kaip nors ypatingai paminėti savo gimimo dieną?

Kadangi šiemet sukanka 34-eri – toks nešvestyvus skaičius, tad vietoje gimtadienio baliaus nusprendžiau pakeliauti. Jei norisi fantastiškos gamtos, kūrybinio įkvėpimo architektūroje, kokybiško maisto, kultūringų žmonių aplink ir garantuoto oro, tai visada puikiai išpildys Italija. Šiemet pasirinkau Kampanijos regioną ir gimtadienį pažymėsiu keliaudama po Amalfi krantinę.

Kokia jūsų vasara – daug koncertinės veiklos, ar visgi, atsidėjote poilsiui?

Deja, po karantino atlaisvinimo turėjau tik du spektaklius... Kiek bebuvo bandyta kažką įrodyti organizatoriams,  šokėjai pasirodė per brangūs. Tačiau labai neliūdžiu. Prasidėjus pirmajam karantinui taip įsisukau į sėkmingą kitų baleto mokymą, „ballet body workout“ treniruočių vedimą, kad net ir nepastebėjau, kad vasara jau ridenasi į kitą pusę...

Kaip artistė, sunkiai išgyvenote karantiną? Ar visgi jums tai buvo metas su savimi, išbandėte kažką naujo?

Pasaulinė pandemija man nutiko labai laiku. 2020-ųjų vasarį aš buvau visiškai sudegęs, jau net smilkstantis žmogus, kuris viską darė iš inercijos ir apie nieką apart išgyvenimą nebegalvojo.  Buvo nesveikas darbo krūvis. Tad pasaulio sustabdymas buvo ne tik pauzė sceninėje veikloje, bet ir mano kūrybiškumo galimybių išbandymas.  Supratau, kad reikės veikti greitai ir pagaliau išbandyti tai, kam visai neturėjau laiko.

Tą pačią dieną paskelbus karantiną mano veikla persikėlė į virtualų pasaulį. Iškart supratau, kad tai bus naujoji realybė, naujoji scena ir joje man reikia pasirodyti gerai.  Taip atsirado visi kūrybiniai „TikTok“ įrašai, padaugėjo reklamos užsakymų socialiniuose tinkuose. Siekdama kurti įdomesnį turinį darydavau transliacijas kalbindama žinomus Lietuvoje ir pasaulyje šokio atstovus.

Taip pat karantinas padovanojo ir man labai svarbų Vaivos vaidmenį Baltijos baleto teatro balete „Vaivos juosta“, kurį virtualiai rodėme dar rudenį ir jį stebėjo bemaž 2500 lietuvių iš viso pasaulio. Na, o praktinė karantino nauda ta, kad sugebėjau išsilaikyti vairavimo teises, nes tam anksčiau paprasčiausiai neturėjau laiko. Žodžiu, neleidau sau grimsti į nieko neveikimą, net jei ir kuriamos veiklos didelių pajamų nenešė – nesustojau.

Socialiniuose tinkluose neretai pasidalijate šmaikščiais įrašais. Koks jūsų santykis su humoru, ar gebate ir pati iš savęs pasijuokti?

Gebėjimas iš savęs pasijuokti yra patirtų psichologinių traumų išdava, o jų aš turėjau daug. Taip, todėl man tikrai lengva kurti apie tai, tiek prijausti kitų turiniui.

Visi jus atpažįsta kaip baleriną. Tačiau be šokio – galbūt turite savo slaptų hobių ar kitų talentų, apie kuriuos žino nedaugelis? 

Kadaise sėdėjau ir stebėjausi, kad neturiu jokio hobio, nes viskas, kas man patinka buvo įdarbinta: šokis, mokytojavimas, fotografija, vaizdo įrašų montavimas, renginių organizavimas… Tą dieną pasiskolinau iš kaimynės siuvimo mašiną ir per trumpą laiką pasiuvau tris sukneles. Labai patiko.  Sakiau čia bus mano hobis, bet iš tiesų mano darbai yra mano hobis, mano hobis yra mano darbai. Aš tiesiog esu pramogų industrija! (juokiasi)

Pakeliaukime laiku. Prisiminus save prieš 10 metų, kokia Kristina buvo 24-erių?

Oho... Ten buvo stipri ir labai ambicinga asmenybė, aš net bijočiau ją sutikti! Ji aiškiai žinojo ko nori, tačiau pasaulis nebuvo subrendęs jos idėjoms, tad teko galva mušti daug sienų, įtikinėti žmones, kad pasaulis keičiasi ir dalykus reikia daryti dabar. Tai buvo pokyčių metai, kai nusprendžiau gyventi dėl savęs ir nebeplaukti man kitų parinkta vaga.

Matyt, mano ambicingumas niekur nedings, šioje srityje jau manyje įdėtas sportinis varikliukas. Tačiau dabar bent jau nebereikia niekam įrodinėti savo galimybių, kovoti dėl vaidmenų ir vietos po saule. Dabar aš esu ramesnė, draugiškesnė ir žmogiškesnė. Per paskutinius kelis metus įsisąmoninau svarbią tiesą – pats galingiausias žodis pasaulyje yra „nenoriu!“. Ir jei kažkas kažko nenori, niekas to nepakeis. O aš vis bandydavau ir ištaškiau labai daug energijos veltui...

Balerinos dažnai sulaukia liaupsių dėl dailios figūros, laikysenos, elegancijos... O kas jums yra tikrasis moters grožis?

Pats gražiausias žmogus esti tas, kuriame puikiai dera pasitikėjimas savimi ir nuoširdumas. Ir tai visiškai nesusiję nei su lytimi, nei su išvaizda. Pasislėpti po filtrais, grimu, pridedamomis detalėmis ir chirurginėmis intervencijomis gali tik Instagrame, gyvenime tai visiškai gerų emocijų nesuteikiantys dalykai. Svarbu rūpintis tiek savo išore, tiek vidumi.

Ar kartais jau pagalvojate, ką veiksite baigus balerinos karjerą? Galbūt dar turite nerealizuotų planų ar svajų, kurioms bus lemta išsipildyti?

Niekas neįsivaizdavome kas nutiks 2020-ųjų kovą, lygiai taip pat aš neįsivaizduoju, kaip pasaulis atrodys po tų 5-6 metų. O iki tol tikiuosi sukurti dar keletą svarbesnių vaidmenų, susikoncentruoti daugiau ties kitų mokymais, žinių gilinimu ir siūlyti geresnį turinį internete!