Balerinai Kristinai Tarasevičiūtei – 35: patyrusi rimtą traumą, sau linki sveikatos ir TO vienintelio

Gražią sukaktį – 35-ąjį gimtadienį – balerina Kristina Tarasevičiūtė šiemet paminėjo artimiausių draugų rate. „Dirbu su daug žmonių, bet kai prieiname draugystės ribą, jų skaičius sumažėja“, – sako Kristina, pažymėdama, kad tikrais draugais laiko vos kelis žmones.

Nors kompanija nedidelė, bet išties aktyvi ir linksma. Kaip sako pati Kristina, jai pasisekė, kad dauguma jos draugų sukasi pramogų pasaulyje. Tiesa, gimtadienio šventei balerina pasirinko ir išskirtinę vietą – gero draugo aktoriaus Viačeslavo Mickevičiaus sodybą.

„Tai crazy sodybėlė, kurią Viačeslavas pastatė savomis rankomis. Ir net nereikia jokių vedėjų ar ypatingos programos, nes tam turiu ypatingus draugus. Šou įvyks tiesiog vietoje“, – portalui Žmonės.lt dar prieš gimtadienį kalbėjo jubiliatė ir prasitarė apie neįprastą gimtadienio tradiciją.

„Juokingiausia man gimtadienio dalis – torto valgymas nuo kelio ženklo, pažymėtu leistinu greičiu „60“, – šypsojosi Kristina. – Taip jau atsitiko, kad per kažkurį gimtadienį reikėjo greitai supjaustyti tortą, tačiau po ranka nebuvo jokio padėklo. Teko improvizuoti ir padėklu virto kelio ženklas, tad šią tradiciją taip ir palikome“.

Regis, nusimato išties smagus vakarėlis. Tačiau ne paslaptis, kad dažnai gimtadienį mėgstate paminėti kelionėje, tad gal laukia šventės pratęsimas ir svetur?

Dar prieš gimtadienį aplankiau Pietų Prancūziją. Norėtųsi kažkur vėl iškeliauti, bet dėl dabartinės skrydžių situacijos, tai kiek rizikinga. Iš esmės nesu suinteresuota likti Lietuvoje, nes labiau apsimoka pagyventi svetur, bet kol kas apie tai nesiplėsiu (šypsosi).

Socialiniuose tinkluose dalijotės įspūdingais kadrais iš Prancūzijos Rivjeros. Kas ten patraukė?

Prieš dvylika metų dirbau Kanuose, ten šokiau trupėje. Tad šios kelionės tikslas buvo praeiti nostalgišką kelią, kuris kadaise man buvo labai įprastas. Taip pat labai norėjau pamatyti Nicą, kadangi dirbdama taip niekada jos tinkamai ir neaplankiau, bei užsukti į Monte Karlo baletą. Gavosi išties pavykusi kelionė. Ir pailsėjau, ir papramogavau. Pietinė Prancūzijos dalis tiesiog tobulai sutverta turizmui – čia atrandi ir nuostabią gamtą, ir pasaulio įžymybėmis tapusias vietas.

Šie metai pažymėti renesanso laiku – scenos vėl atgijo, koncertai vyksta kone kasdien. Būdama šou pasaulyje tai pajutote?

Visų pirma, šie metai man ypatingi todėl, kad sukanka 15-ka metų, kai esu scenoje. Kadangi mano profesija negailestinga, tokią progą švęsti reikia. Retas atvejis, kad balerina scenoje išbūtų 20 metų. Taigi, šią progą paminėsiu gruodį, kuomet atliksiu pagrindinį vaidmenį man brangiame spektaklyje „Vaivos juosta“.

Tačiau nors šie metai pažymėti gražiomis sukaktimis, tuo pačiu man jie buvo negailestingi. Sezonas prasidėjo teatrų bandymų per šešis mėnesius parodyti spektaklius už visus du metus, ko pasekoje neatlaikė mano sveikata. Patyriau traumą – sėdimojo nervo pažeidimą.

Per gyvenimą išmokau trankyti galvą į sieną ir ją prakalti.

Man tai buvo visiška tragedija. Kelias savaites nevaikščiojau, nes nejaučiau ir negalėjau valdyti savo kojos, o reabilitacija truko keturis mėnesius. Baisus etapas, tačiau tuo pačiu turėjau didelį užsispyrimą ir nuostabų kineziterapeutą, kuris man padėjo greičiau sugrįžti į sceną.

Šiuo metu į sceną žengiate jau „pilna koja“?

Tai yra rimta trauma, tad padariniai dar liko, būna, kad nejaučiu pirštų, sunku įtempti pėdą. Jausmas tarsi kompiuteris mestų „erorrus“. Turėjau labai smarkiai dirbti su galva, kad galėčiau adaptuoti ne tik choreografiją, bet ir savo gyvenimą. Baisiausia tai, kad kur besikreipiau, niekas nėra to patyręs. Lieki vienas su savo problema, tad galiausiai gali padėti tik darbas su savimi.

Kaip bebūtų, pilnu tempu sugrįžau į sceną. Jei anksčiau man parodydavo choreografiją, atsistodavau ir ją galėdavau atlikti iš karto. Dabar tiesiog visas vyksta lėčiau, turiu dar ir dar kartą pagalvoti, kaip sudėlioti kojas, kaip panaudoti inerciją.

Po repeticijų dar lieka jėgų pravesti „Ballet Body by KriStar“ treniruotes?

Tikrai taip, dabar tai tapo stipriu prekės ženklu. Labai džiaugiuosi, nes pavyksta norinčių šokti pritraukti ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Dabar jau suprantu, kad tai tik pradžia ir ši veikla dar tikrai įsibėgės.

Be aktyvios veiklos, kišenėje laukia ir telefonas su socialiniais tinklais, kuriuose kuriate turinį. Ten neretai pajuokaujate, o charizma tiesiog liejasi per kraštus. Ar nebuvo kada minčių pasibaigus balerinos karjerai patraukti į vaidybą? Iš šalies atrodo, kad ši profesija jums puikiai tiktų.

Iš tiesų aš ir norėjau stoti į aktorinį, tačiau kai įstojau į baletą, teatras ėjo paraleliai šalia manęs. Jeigu pasitaikytų proga, mielai sutikčiau. Šiame etape šoku, o kas bus toliau, pamatysime. Tiesą sakant, manau, kad galėčiau išbandyti ir bet kokią kitą profesiją. Per gyvenimą išmokau trankyti galvą į sieną ir ją prakalti, tad su mano užsispyrimu viskas yra įmanoma.

O iš kur tas užsispyrimas? Išugdė baletas ar tai užkoduota genuose?

Manau, kad šį charakterio bruožą išsiugdžiau psichologiškai. Vaikystėje reikėjo pakovoti už kiekvieno dėmesį, tikriausiai visi mes, scenos žmonės, buvome su tuo susidūrę. Tuo pačiu prisidėjo ir baletas, kurio dėka išsiugdžiau valią ir discipliną. Tikiu, kad tai yra raktas į sėkmę bet kokioje profesijoje.

Panašu, kad gyvenime būta daug sunkaus darbo, į kurį nespjaunate ir dabar. Bet ar daug jame laimės ir lengvumo?

Nedaug. Tačiau man laimės jausmą suteikia kontrastai, harmonija. Kai po juodo ateina balta, tai būna ne šiaip gražu, bet ypatingai gražu. Dėl pastarųjų pasaulio įvykių išmokau gaudyti momentus, įamžinti akimirkas ir jas dėti sau į galvą. Dabar sėdžiu, kalbu, ir viskas aplink taip žalia ir gražu, šviečia saulė, tiesiog nuostabu! Visas gyvenimas yra sudėtingas, tad ką mes galime padaryti, tai išmokti džiaugtis akimirka.

O ko visgi trūksta iki visiškos pilnatvės?

Pagaliau susitvarkyti asmeninį gyvenimą. Tai vienintelis dalykas, kurio man betrūksta. Na, ir žinoma „arklinės“ sveikatos! (šypsosi)

Jei tai užuomina, kad jūsų širdis laisva, tai koks gi žmogus galėtų ją užkariauti?

Ko šiais labai trūksta ir sunku surasti... Tai išsilavinęs, ambicingas ir supratingas gyvenimo pakeleivis. Dirbant mano drabą, iš kito žmogaus labai trūksta supratingumo ir žinių apie šią profesiją. Jei žmogus nėra išsilavinęs, nesilanko teatre, kur nuves pokalbis? Vis dar tikiuosi surasti tą vienintelį, kuris mane supras.

Fotogalerija: