Prieš keletą mėnesių Edgaro DEGAS (1834–1917) skulptūrėlė „Mažoji šokėja“ aukcione parduota už beveik 42 milijonus JAV dolerių. Tačiau jo balerinų kultas prasidėjo ne vakar: jų atvaizdus mielai pirko ir menininko amžininkai, paniškai baidęsi kitų impresionizmo apraiškų.
EROTIKA. XIX amžiuje prancūzų baletas merdėjo. Tačiau anuomet damos mūvėjo žemę šluojančius sijonus, o vyrams rūpėjo jų kojos, tad baleto spektakliai buvo vienintelė galimybė jomis grožėtis. Aišku, buvo žvaigždžių (tokių kaip Marie Taglioni), tačiau scenoje dominavo „žiurkės“ – taip balerinas vadino teatro direktorius.
Nes į šokio studijas buvo renkamos mergaitės iš vargingų šeimų: jos išmokdavo kilnoti kojas, bet – nieko daugiau, net algalapiuose pasirašydavo kryžiuku. Jos tikrai buvo panašios į žiurkes: šmirinėdavo po kampus, ieškodamos ko nors valgomo, ir be skrupulų būtų perkandusios gerklę konkurentei. Visos gyveno pusbadžiu ir visos vertėsi prostitucija... Tai – paprasčiausias paaiškinimas, kodėl vyrai pirko Degas paveikslus ir kodėl pats menininkas juos vadino preke.