Balta suknelė – juodos mažos vasaros lygiavertė kolegė
Lininė, medvilnės batisto ir nėrinių, siuvinėta, permatoma, iki debesų ir atgal romantiška, baltoji suknelė yra nepajudinama, nepaklusni tendencijoms vasaros palydovė.
Nuo modernios, išgryninto silueto iki raukiniuotos, bohemiškos su folkloriškais elementais, baltoji kiekvieną vasarą primena apie savo nepakeičiamumą.
Nepaisant visai priešingos reputacijos nei juoda (maža) suknelė, kuri dažnai seksuali, gundanti, praktiška – baltoji turi gerokai skandalingesnę, egzotiškesnę reputaciją ir praeitį. Juoda suknelė iki Coco Chanel priklausė Viktorijos laikų gedinčioms našlėms ir tarnams – prireikė sulaukti Didžiosios Depresijos slogučio, kol iki tada nepopuliarioji madam Chanel suknelė įgavo vertės. Suprantama – sunkmečiu ieškome praktiškų daiktų.
Baltos suknelės niekada neturėjo praktiškos paskirties – balti drabužiai buvo laikomi prabangiais, high maintenance – dažnas skalbimas buvo privilegija, o tai reiškia, kad juos galėjo leisti tik turtuoliai. Ir, skirtingai nei baltos spalvos psichologinės reikšmės – nekaltybė, švara, grynumas, balti drabužiai buvo siejami su apatiniais baltiniais, o tai reiškė – seksualumu. Pirmoji, nutarusi pravėdinti savo „apatinius“ viešumoje buvo – kas daugiau – maištingoji karalienė Marija Antuanetė.
Tiesa, mes Mariją Antuanetę labiau siejame su kambario pločio suknių sijonais ir laivais, įstrigusiais pudruotuose perukuose, nepadoraus prabangumo vakarėliais ir meilužių intrigomis.
Vistik jos baltos medvilnės permatomo muslino suknelė, chemise a la reine, su raukiniais, besivejančiais apie gilią iširptę, minkštomis rankovėmis ir aukso spalvos kaspinu surištu juosmeniu, vos keliomis plunksnomis papuošta šiaudine skrybėle, nutapyta Élisabeth Louise Vigée Le Brun 1783 paveiksle, sukėlė sumaištį visoje Europoje. Negana to, kad karalienė pozuoja viena, be karaliaus ir vaikų, ji dar ir pusnuogė.
Marija Antuanetė negalėjo pakęsti Versalio veržiančių kaip ir taftos suknios taisyklių, buvo negerbiama, nes negalėdama pastoti 7 metus, nevykdė svarbiausios karalienės pareigos – pagimdyti įpėdinį. Jaunoji karalienė atrado savo autonomiškumą, individualumą ir įtaką – per madą. Tai jai gerai sekėsi – karalienė tapo ne tik savo laikmečio mados ikona ir influencerė, bet visos mados istorijos apskritai. Nusprendusi palikti Versalį, ji išsikraustė į karaliaus jai dovanotą Chateau Petit Trianon, kur turėjo visišką laisvę – ir ja ji naudojosi.
Plaikstymasis vienais apatiniais buvo viena iš tos laisvės išraiškų, o chemise de lai reine (karalienės apatinė suknelė) tebuvo pašaipus jos baltų suknelių pavadinimas, papiktintos visuomenės prilipdytas.
Tačiau ši suknelė madai ir socialiniam klimatui reiškė daug naujų dalykų: karalienės nenorą pasiduoti taisyklių mėsmalei, įtvirtinti save kaip individualią moterį laikmetyje, kur moteris ir individualumas nebuvo vartojami viename sakinyje, nesvarbu, kokiame socialiniame sluoksnyje sėdi, tad apatinės suknelės populiarumo sustabdyti tapo nebeįmanoma.
Baltoji suknelė tapo vienu iš ampyro laikotarpio simboliu, vėliau, trumpai atlaikiusi Anglijos karalienės Viktorijos padorumo muštrą, balta muslino ir batisto suknelė pamažu tapo nepakeičiamu vasaros drabužiu ir visada seksuali – iš permatomų sluoksnių, apatinius baltinius primenančių nėrinių.
Galerijoje – modernios, beveik nenutolusios nuo chemise de la reigne, 2018 pavasario vasaros suknelės, ant podiumo ir gatvėje.
+23