Baltų genčių istoriją Valdovų rūmų kieme pristatys šiuolaikinio šokio ir muzikos meistrai
Kuršiai, sėliai, jotvingiai, žemaičiai, aukštaičiai, lietuviai, žiemgaliai – šios septynios baltų gentys liepos 4 dienos vakarą išdidžiai žengs Valdovų rūmų kieme: čia bus pirmą kartą pristatyta specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurta I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcija. Teatralizuotą kostiumų pristatymą po atviru dangumi kuria žinoma režisierė ir choreografė Agnija Šeiko, muziką jam parašė vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka.
Specialiai vakaro sutemose kuriamo pristatymo, prasidėsiančio 22 valandą, metu bus pristatyti net 56 baltų genčių kostiumai, o reginį papuoš pripažinti šalies atlikėjai – saksofonistas Petras Vyšniauskas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, choras „Brevis“, Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras, pučiamųjų kvintetas, aktorius Vaidotas Martinaitis ir šiuolaikinio šokio šokėjai Aušra Krasauskaitė, Darius Berulis, Mantas Stabačinskas, Marius Pinigis, Petras Lisauskas ir kiti.
„Baltų genčių kostiumai – tai galutinis potėpis lietuviško drabužio istorijos pristatyme. Prieš kelerius metus pradėję istorinio kostiumo atkūrimo darbus, iš įvairiausių detalių – daugiausia audinio skiaučių, papuošalų ir aksesuarų – surinkome jo ištakas menantį – istorinį – baltų genčių drabužį. Dainų šventės proga dovanosime šią ypatingą mūsų visų šaknis menančią kolekciją ir reginį“, – sako viena iš kolekcijos kūrėjų, Lietuvos liaudies kultūros centro dizainerė-tekstilininkė Danutė Keturakienė.
Prie kostiumo atkūrimo prisidėjo archeologė dr.Daiva Steponavičienė, archeologas-juvelyras Evaldas Babenskas, juos gamino grupė geriausių Lietuvos meistrų: audėjai, apavo konstruktoriai, juvelyrai, kalviai. Geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos nešioseną atskleidžianti kostiumų kolekcija atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Ją papildo juvelyriniai dirbiniai, odiniai aksesuarai, darbo įrankiai ir ginklai.
Specialiai šiam reginiui bus įrengta scena bei podiumas Valdovų rūmų kieme – juose bus rodoma vyro ir moters istorija, pasakojama ne tik įvairių genčių, bet ir skirtingų metų laikų, žmogaus amžiaus tarpsnių. „Pristatymo idėja kilo iš noro pažvelgti į genčių istoriją iš dabartinio žmogaus perspektyvos – sujungti istoriją ir dabartį į viena. Šiuolaikinė muzika ir šokis ir yra arčiausiai tos archajinės dvasinės būsenos, kuri net ir negali būti priskirta konkrečiam laikotarpiui“, – sako A.Šeiko.
Genčių pristatymuose vyraus vis kita nuotaika ir simboliai. Štai sėlių gentis bus pristatyta šokiu, muzika ir poezija, bus išskirtas medus kaip bičiulystės simbolis. Kuršiai į sceną įžengs nešini žibintais, simbolizuojančiais iš jūros grįžtančių žvejų laukimą. Originalių spalvų suteiks ne tik choreografijos, bet ir šviesos, garso ir vaizdo sprendimai. Juos kūrė vaizdo menininkas Rimas Sakalauskas, jau įvertintas ir „Sidabrinės gervės“ apdovanojimu. Kostiumams pristatyti bus išnaudoti ir rūmų balkonai, bokštai, kurie, nuspalvinti 3D projekcijų, taps scenografijos dalimi. Pastatyme dalyvaus Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, modernaus šokio šokėjai ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai, kurie įkūnys septynių baltų genčių atstovus.
Kiekvienos genties kolekciją sudaro aštuoni – 4 moterų ir 4 vyrų – kostiumai. Jie spindės įvairove – ir jaunų merginų bei vaikinų, ir ištekėjusių moterų bei vyrų. Taip pat bus pristatomi ir skirtingais metų laikais dėvimi drabužiai, bus itin svarbios detalės – nuo žiedo ant mažojo piršto iki tam tikrai genčiai būdingo apavo, specifinio audinio ir jo spalvos. Jas padės išryškinti ir specialios projekcijos. Genčių kostiumų pristatymams bus naudojami skirtingi rekvizitai – konceptualūs, išdidinti daiktai: žibintai, rogės, mediniai arkliukai, net ginklai. Juos kūrė dailininkas, šio renginio scenografas Artūras Šimonis.
Žinoma šalies choreografė A.Šeiko buvo ne kartą nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už įvairius pastatymus, o šiuo apdovanojimu įvertinta 2013 m. šokio kategorijoje už spektaklį „Aikštelėje laisvų vietų nėra“ ir 2009 m. debiuto kategorijoje už operą „Izadora“.
Lietuvos dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai 2014 m. liepos 2–6 d. Vilniuje ištars „Čia – mano namai“. Šventė taip pat pakvies dalyvauti įvairiose pramogose, išbandyti senuosius amatus. Birželio 28 d. Kaune, Dainų slėnyje, vyks Dainų šventės 90-mečio minėjimas.
Baltų genčių kostiumų pristatymas Valdovų rūmų kieme, liepos 4 d. 22 val. Vienintelį baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymą galės išvysti vos pusantro tūkstančio žiūrovų – tiek telpa Valdovų rūmų kieme. Bilietus į šį renginį jau galima įsigyti visose „Ticketpro“ kasose ir internetu.