Bankas išmaniajame telefone. Ar saugu?

Privalumai

Nors daug žmonių turi išmaniuosius telefonus, išmaniosiomis programėlėmis naudojasi dar labai mažai bankų klientų, nes viena svarbiausių kylančių dvejonių – ar tai saugu.

Mobiliąja el. bankininkystės programėle gali naudotis „Apple“ ir „Android“ operacinių sistemų išmaniųjų telefonų naudotojai. Tokio naudojimosi privalumų yra nemažai. Pirmiausia, įvairias operacijas galite atlikti būdama bet kur, kur tik yra interneto ryšys. Taip pat galite nedideles sumas pervesti be jokių papildomų slaptažodžių, pavyzdžiui, savo vaikui, vyrui ar kitam artimam asmeniui, akimirksniu sužinoti visų savo sąskaitų likučius ar išsiųsti draugui prašymą pervesti pinigų, padėti tam, kas pristigo kelių eurų. Štai kad ir riedėdama autobusu ryte į darbą el. bankininkystės programėle galite nuveikti nemažai darbų ir sutaupyti laiko, pavyzdžiui, greitai peržiūrėti savo paskutinių operacijų sąrašą, rasti ruošinį arba gavėją vos įvedusi dvi raides gavėjo vardo laukelyje, netgi sumokėti mokesčius.

„Smart-ID“ – alternatyva kodų kortelėms

Ši išmani, šiais metais Estijos IT bendrovės „SK ID Solutions“ sukurta ir pradėta taikyti programėlė savo tapatybei patvirtinti elektroniniu būdu padeda kur kas lengviau prisijungti prie mobiliojo banko nei kodų kortelės, generatoriai ir net mobilusis parašas. „Smart-ID“ galima atsisiųsti į išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius.

Su kodų kortele didesnius pervedimus reikia papildomai tvirtinti SMS saugumo kodais, o tai ilgiau užtrunka. Su „Smart-ID“ el. paslaugomis galima naudotis daug greičiau ir patogiau, todėl ji tinka tiems žmonėms, kurie dažnai ir aktyviai naudojasi elektroninėmis paslaugomis. Tiesa, su „Smart-ID“ prie bankų el. bankininkystės sistemų kol kas gali prisijungti tik SEB ir „Swedbank“ klientai.

Registruojant „Smart-ID“ paskyrą iš viso reikia sugalvoti du naujus PIN kodus. Pirmasis turi būti sudarytas iš ne mažiau kaip 4 skaitmenų ir yra skirtas prisijungti prie interneto banko. Antrasis –iš ne mažiau kaip 5 skaitmenų ir reikalingas tvirtinant pervedimus ir atliekant kitas operacijas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Klausiame advokato. Kaip atgauti draugui paskolintus pinigus?

Telefono apsauga

Nors, rodos, daug žmonių turi išmaniuosius telefonus, išmaniosiomis programėlėmis naudojasi dar labai mažai bankų klientų, nes viena svarbiausių kylančių dvejonių – ar tai saugu. Vyresni žmonės ne visada nori ir moka naudotis naujovėmis, kiti mobiliuoju banku apskritai naudojasi retai, treti abejoja programėlių saugumu, juk mobilusis telefonas – ne saugiai rankinėje laikoma piniginė, kurios nepaliekame gulėti darbe ant stalo, išeidami iš kabineto, kaip telefono. Jei savo telefono nesate apsaugoję slaptažodžiu ar piršto atspaudu, atsidaryti banko programėlę gali bet kas. Tačiau ką tokiu būdu galima padaryti? Pamatyti jūsų sąskaitų likučius ir pervesti jūsų nurodytų sąskaitų gavėjams nedidelę sumą. Norėdami pervesti pinigų į nenurodytą sąskaitą arba didesnę sumą, jau turite prisijungti ir suvesti visus reikiamus slaptažodžius. O tai padaryti piktavaliui yra kur kas sudėtingiau, nei pasisavinus jūsų PIN kodą ir kodų kortelę.

Specialistas: „Klaidų kuriant bankų programėles gali pasitaikyti“

Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų ekspertas Marius Pereščius sako, kad vis labiau populiarėjančios mobilios banko programėlės skiriasi nuo kitų programėlių – jos yra jungtis tarp jūsų mobilaus telefono ir elektroninės bankininkystės. Visos operacijos atliekamos banke. Pačioje programėlėje slaptažodžiai nekaupiami – jie yra perduodami tiesiai į serverį.

Ar šias banko programėles galima nulaužti? Pasaulyje yra taip buvę, Lietuvoje tokių atvejų nemačiau. Tačiau klaidų programėlėse pasitaiko, juk jas kuria žmogus. Bankai gana operatyviai į klaideles reaguoja. Kol kas nėra žinoma atvejų, kad, pavyzdžiui, nulaužus programėlę būtų pasisavinti asmens pinigai ar pervesti į nežinomą sąskaitą.

Elektroninės bankininkystės naudotojai, prisijungdami prie savo banko duomenų, dažniausiai naudojasi slaptažodžių kortele, slaptažodžių generatoriumi, elektroniniu parašu ir išmaniąja prisijungimo programėle „Smart-ID“. Lietuviams, kurie mažai keliauja, labiausiai rekomenduočiau jungtis prie savo banko elektroniniu parašu. Jei žmogus daug keliauja, turi žinoti, kad elektroninis parašas veikia ne visose šalyse arba veikia ne taip greitai, kaip turėtų. Todėl tokiems tinka „Smart-ID“. O slaptažodžių kortelių rekomenduočiau atsisakyti, nes jas galima lengvai pamesti, kortelės duomenis paprasta nukopijuoti.

Mobiliosios programėlės patogios ir tuo, kad joms paleisti galima naudoti piršto atspaudą. Tokia galimybė yra naudojantis SEB, „Paysera“, „Revolut“ elektroninės bankininkystės programėlėmis. Su kokiais nepatogumais susiduria naudotojai? Naudojantis didžiųjų bankų programėlėmis, negalime nemokamai gauti pranešimų apie įskaitytas lėšas. O štai jei turėtumėte įsidiegę tarptautinių bankų programėlę, kai tik įkristų pinigai į sąskaitą, telefono ekrane iškart matytumėte gautą pranešimą. Ir ši paslauga būtų nemokama. Lietuviški bankai stengiasi iš to uždirbti.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vėl trūksta pinigų? Pasižiūrėkime, kur juos iššvaistote