Baritoną Modestą SEDLEVIČIŲ (38) Lietuvoje išgirsi retokai. Jo ir mylimos žmonos, taip pat operos solistės korėjietės Jihyun Cecilios Lee namai – Vokietijoje, Augsburge. Nedaug trūko, kad dainininkas su chemiko diplomu būtų likęs gimtojoje Jonavoje, dirbęs gamykloje. Tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad šiandien jo balsu žavisi Europa, o išvysti jį su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru filharmonijos scenoje bus galima koncerte „Meilės ir jūros poema“.
Modestai, kaip vaikis iš Jonavos nukeliavo iki didžiųjų operos scenų?
Mano abu tėveliai neturi nieko bendra su muzika, tad niekad nemanė, kad iš jos galima gyventi, uždirbti pinigų. Aš nuo mažens nelankiau muzikos mokyklos. Pradinėse klasėse, kai tekdavo padainuoti su klasiokais, mokytoja sakydavo, kad turiu gražų balsą. Tais laikais dar buvau diskantas – iki mutacijos. Gerokai vėliau, paskutinėse klasėse, netyčia gavau seną gitarą ir ištisus vakarus praleisdavau ja grodamas, žavėjausi dainuojamąja poezija, kūriau dainas, kiek sugebėjau. Vienuoliktoje klasėje reikėjo pasirinkti ką nors iš menų – dailę ar muziką, pasirinkau pastarąją. Tada tekdavo mokykloje ir gitara pagroti, ir padainuoti. Būdamas dvyliktokas pirmą ir paskutinį kartą gyvenime dalyvavau konkurse „Dainų dainelė“. Tuomet tarsi prasidėjo judėjimas muzikos link, bet, atrodė, rimčiau pradėti jau per vėlu, planavau stoti į chemiją.