Barseloną aplankiusi Liucina Rimgailė: „Nors esu pagarsėjusi saldumynų mėgėja, negalėjau atsispirti sūriams ir kumpiams“

Ir pamatė. „Tikslą įgyvendinau šimtu procentu. Tai buvo nestandartinė kelionė – labai neturistinė“, – entuziastingai pasakoja L.Rimgailė. Įspūdžiais trykštanti moteris neatsisakė savo potyriais pasidalinti su Žmonės.lt skaitytojais.

Idėja nuvykti Barseloną L.Rimgailei kilo prisiminus antrus metus šiame mieste gyvenančiai draugei Indrei duotą pažadą aplankyti ją svečioje šalyje. „Tokius pažadus stengiuosi tesėti“, – tikino L.Rimgailė.

Anot L.Rimgailės, draugės dėka ji pamatė tokį Barselonos veidą, kokį išvysti eiliniams turistams nelemta: „Ji man parodė tas vienas, kurių turistai tikrai nepamato. Pavyzdžiui, Ramblos gatvę, į kurią plūsta visi turistai, pamačiau tik trečią dieną, ir tik dėl to, kad ji vedė į kitą mūsų tikslą. Draugė man parodė tokius rajonus, kurie atspindi tikrą Barseloną – su tikromis ispaniškomis gatvytėmis, žmonėmis, kavinėmis, kurios įkurtos pačių ispanų.“

L.Rimgailė džiaugiasi, kad šios mažytės atostogos buvo kupinos spontaniškumo ir ekspromto. „Darėme tai, ką norėjome daryti. Pavyzdžiui, net pietavome „nurautai“: užkilome į vieną didžiausių miesto kalnų, ant kurio yra pilis, ir pasidarėme pikniką. Nuo to kalno matėsi visas miestas. Labai skaniai pavalgėme. Nieko nuostabiau negalėjo būti“, – su džiaugsmu prisimena ji.

Laiką abi merginos leido išties aktyviai: „Draugė pasiūlė išbandyti dviračius. Taip pažinti miestą daug smagiau – važiuoji, kur nori, kur nori ir sustoji, džiaugiesi saulės spinduliais. Visai kas kita yra važiuoti tamsiame metro su juodomis sienomis – visą miestą pravažiuoji būdamas po žeme. Kartą su dviračiais nuvažiavome prie jūros. Pagalvojau, kad visai nenoriu pusryčiauti kavinėje – nusipirkome pusryčius išsinešti, atsigėrėme nuostabios kavos, valgėme atsisėdusios ant jūros kranto. Tai – visiška atgaiva sielai.“

Nors ispaniškas gyvenimas L.Rimgailei atrodė įdomesnis nei turistams skirtas Barselonos veidas, ji neaplenkė ir šiems įprastų lankytinų objektų. „Neturėjome priverstinio plano, kad tam tikru laiku turime aplankyti konkretų objektą. Viską aplankėme tada, kada norėjome – pagal nuotaiką. Ir nebuvome įsikniaubusios į žemėlapį. Niekur neskubėjome, o pamatėme beveik viską, ką reikėjo“, – pasakojo L.Rimgailė.

Didelį įspūdį jai paliko ispaniška virtuvė: „Specialiai ėjome į vieną kavinę, kur gamina šiek tiek sveikesnį maistą. Dažniausiai ispanai gamina naudodami daug aliejaus ir viskas tiesiog varva, o ten buvo kitaip. Priragavome tapų, humuso, tradicinių ispaniškų bulvyčių... Nors esu pagarsėjusi saldumynų mėgėja, negalėjau atsispirti jų ypatingiems sūriams, kumpiams... Pasaka. Ką jau kalbėti apie jų daržoves – gali pasiimti pomidorą ir valgyti jį su neapsakomu pasimėgavimu.“

Šiuo metu Barselonoje – apie 16 laipsnių šilumos. „Išvažiavau su paltu ir užsirišusi šalikus, o pasirodo... Žinoma, ryte oras buvo vėsesnis – gal ir reikėjo to palto. Tačiau palipus aukštyn į kokį kalną pasijauti tokia sukaitusi, kad pakanka vienų marškinėlių“, – pasakojo L.Rimgailė.

Nors dabar Barselonoje – neturistinis sezonas, žmonių mieste vis tiek apstu: „Galiu pasidžiaugti, kad žmonių buvo tiek, kad buvo galima jausti, jog esi didmiestyje – buvo ir triukšmo, ir žmonių, linksmo bendravimo. Tačiau kad reiktų stumdytis ir kažko laukti labai ilgai, nebuvo. Viskas buvo labai gerai – buvo smagu, gyvenimas pulsavo.“

Ne tik aktyvų laisvalaikį, tačiau ir naktines pramogas L.Rimgailė išbandė. „Ėjome į barus, nes Barselonoje tai – labai populiaru. Pasiimi kokį nors gėrimą ir leidi laiką su draugais, susipažįsti su naujais žmonėmis. Tai – privaloma programos dalis“, – juokėsi moteris.

Paklausta, kodėl gi į kelionę drauge nevyko vyras T.Rimgaila, Liucina atskleidė, kad šokėjas bijo skristi lėktuvu. „Tadas nelabai mėgsta skraidyti, todėl nusprendė likti namuose. Jis bijo skraidyti – tiesiog negali. Todėl visas savo keliones planuojame vengdami skrydžių“, – sakė L.Rimgailė.

Užtat idant Tadas neliūdėtų, žmona jam parvežė lauktuvių: „Ir kumpio parvežiau – jis tikras mėsėdis, ir ant rankos papuošaliuką. Ko paprašė, tą ir atvežiau – pati paklausiau, ko norėtų lauktuvėms – man juk gaila, kad viena pramogavau, atostogavau. Ir jį norėjau pamaloninti.“

„Šios atostogos buvo vienos geriausių iš visų. Nors jos ir buvo trumpos, tačiau labai turiningos. Grįžau pavargusi. Dienas leidome labai aktyviai – važinėjome dviračiais, laipiojome į kalnus. Kojos tai pajuto. Nepaisant to, buvo labai smagu – norėčiau sugrįžti į Barseloną. Ispanija – mano šalis“, – įspūdžius svečioje šalyje reziumavo L.Rimgailė.