Beata Nicholson: kaip pirmą kartą gyvenime išsivirti uogienės ir patirti pasididžiavimo jausmą
Bent jau mane naujienos visada veža. Štai, pavyzdžiui, aš dar niekada nesu pati įsipylusi automobilio langų plovimo skysčio... Bet greitai tai ketinu padaryti. O štai mano žurnalistikos bendrakursis Mantas niekada gyvenime nėra viręs uogienės. Kiek yra tokių mūsų, nepažįstamų su uogiene? Manau, ne vienas.
Aš va neseniai skaičiau, kad per pastaruosius metus Europoje uogienių virimo populiarumas šoktelėjo kokius du šimtus procentų. Kodėl? Todėl kad uogienę virti ir smagu, ir gera. Ir dar labai tikra. Nes ir taip gyvename tik kompiuterio ekranuose (aš tai jau tikrai nemažai praleidžiu laiko su ekranais). Tad norint atgauti pusiausvyrą reikia padaryti ir ką nors už ekrano. Tuo labiau kad su šiuolaikinėm priemonėm uogienių virimas yra vienas juokas ir jei vis dar manote, jog uogienių virimas yra alinantis trijų dienų darbas – tai kuo greičiau meskite tai iš galvos!
Taigi aš pasiūliau Mantui pirmą kartą gyvenime išsivirti uogienę pačiam. Mantas – juokingiausias mano kursiokas, kuris, kaip ir aš, norėjo būti žurnalistu, o tapo visuomenės veikėju ir baro Vilniaus senamiestyje šeimininku. Pažiūrėkite, kas išėjo, kai vieną dieną nuėjau pas jį į barą su braškėm, nektarinais ir nešiojama virykle...
Jei pažiūrėję susigundysite pirmą kartą prisiliesti prie didžiausio naminio stebuklo – uogienės, tai greit atsakau į kelis pagrindinius pirmokų virėjų klausimus:
Kokių puodų ir įrankių reikia uogienių virėjams?
Mantas buvo teisus – tikrai reikia puodo ir ugnies. Virdama uogienes niekur papildomai vandens nepilu – jo pakanka tiek, kiek yra vaisiuose ir uogose. Tad uogienėms virti niekada nepamaišys storadugnis puodas, kuriame vaisiai ir uogos neprilips prie dugno, kol iš jų išsiskirs vanduo. Jei tokio neturite, ne bėda, tik verdamą uogienę reiks šiek tiek dažniau pamaišyti.
Geriausia ir paprasčiausia maišyti mediniu šaukštu, nes jis neįkaista, nebraižo puodo, o svarbiausia – nereaguoja su uogomis ir vaisiais, uogienei nesuteikia nemalonaus skonio (jei turite tik įprastą šaukštą, naudokite jį, tik nelaikykite verdančiame puode). Svarbu paragavus uogienės to paties šaukšto nekišti atgal į puodą: šaukštą nuplaukite arba paimkite kitą.
Kiek cukraus dėti?
Jei naudosite įprastą cukrų, 1 kilogramui uogų ar vaisių skirkite 1 kilogramą cukraus. Jei rinksitės specialų cukrų uogienėms, jo reikės perpus mažiau – 1 kilogramui uogų ar vaisių pakaks 1/2 kilogramo cukraus, o jo saldumas neužgoš vaisių ir uogų skonio.
Kiek laiko virti uogienę?
Kaip ir minėjo Mantas, mūsų močiutės uogienes virdavo kartais ir 2 valandas, kad uogienė sutirštėtų, nerūgtų, nepelytų ir dangteliai nenusproginėtų nuo uogienių stiklainių. Šiais laikais su specialiu cukrumi uogienės išverda per 10–15 minučių, tad uogos ir vaisiai nepervirs, bus išsaugota natūrali jų spalva, aromatas ir, reikia tikėt, daugiau vitaminų.
Šiuolaikinis uogienių virimas atrodo taip: 1. Į puodą supilame vaisius ir uogas, 2. kai jie pradeda garuoti, supilame cukrų uogienėms, pamaišome; 3. leidžiame viskam ramiai paburbuliuoti (iki 15 minučių) 4. išjungiam kaitinimą, jei susidaro putos, jas nugriebiam, 10 min. palaukiam ir supilam į stiklainius.
Kaip paruošti stiklainius?
Aišku, svarbiausia, kad stiklainiai būtų švarūs, be jokių riebalų. Kai kas mėgsta kaitinti stiklainius orkaitėje, bet man pakanka juos išplauti su soda bei kempine ir perlieti karštu vandeniu. Senus dangtelius verdančiame vandenyje paverdu minutę kitą, o naujus tik perlieju karštu vandeniu. Beje, supylę uogienes palikite juos atvėsti ir jokiu būdu nepalikite apvertę aukštyn kojom!
Skaniausi linkėjimai, Beata