Beata Tiškevič. Kaip pakeisti savo gyvenimą į gerą?
Ar žinot prekybos centrą sostinės Konstitucijos pr.? Tai štai, jame yra viena didelė erdvė ir 3 skirtingi aukštai. Labai mėgstu šį pavyzdį kaip palyginimą vartoti draugams, kalbėdama apie gyvenimo pokyčius
Įsivaizduokim, kad ir mūsų miestas, kuriame gyvename, yra viena didelė erdvė su 3 skirtingais aukštais. Viename aukšte būdamas sutiksi vienus žmones, turėsite pokalbius tam tikromis temomis, jūsų veiklos su jais atrodys vienaip, antrame aukšte, o paskui ir trečiame laukia jau visai kiti žmonės ir kitos gyvenimo situacijos.
Taip buvo ir man. Ilgai sukausi pirmame aukšte.
KAIP ATRODĖ MANO PIRMAS AUKŠTAS/MANO PRADŽIA?
Aš nemylėjau savęs, nuolat save kritikavau, ėdžiau. Jaučiausi žmonėms dėkinga vien už tai, kad jie su manimi bendrauja. Pati nežiūrėjau į save kaip į žmogų, kuris būtų tokioje pozicijoje, kurioje galėtų rinktis, su kuo bendrauti, o su kuo ne. Leisdavau kitiems mane pasirinkti arba atstumti. Tokia kaip vėjo pustoma suglamžyta popierinė šiukšlė. Dažnai taip ir jaučiausi.
Gyvenime mačiau daugiau pavojų ir grėsmių, nei galimybių. Pasaulis man neatrodė saugi vieta ir čia buvo pilna didesnių, stipresnių už mane žmonių, kurie gąsdino.
Jaučiausi esanti rėme – tiksliau tariant, galybėje jų. Pritaikiau sau rėmus, kuriuos man užmetė mano vaikystės aplinka, tuomet pridėjau prie jų „kas yra tikra moteris” rėmą, paskui mokydamasi aktorinio meistriškumo, užsidėjau „aktorės”, „menininkės” ir „kas yra tikras menininkas” rėmus. Viskas, kas už jų – man buvo neleistina ir aš to nedariau. Pavyzdžiui, kas?
„Tikro menininko” rėmas yra konkretus. Tikras menininkas atsainiai žvelgia į savo išvaizdą, jis smerkia komerciją ar bet ką, kas patinka didžiajai visuomenės daliai. Jis nekalba apie pinigus, nes jis yra virš jų. Tikram menininkui pridera kentėti, būti skolose, kartais pabadauti (ne savo noru), būti suprastam vos kelių žmonių.
Tikra moteris, „moteriška moteris” ir vediniai paistalai, sekantys po viso to, man buvo susukę galvą ir darė mane dar labiau bejėge, silpna pliurza.
Buvau nelaiminga, bet labai gražiai atrodžiau visada. Nežinojau, kaip susitvarkyti savo gyvenimo, bet užtat žinojau, kaip susitvarkyti plaukus. Be to, kam tikrai moteriai žinoti, kaip susitvarkyti gyvenimą? Juk jos užduotis yra kita – jai reikia žinoti, kaip susitvarkyti plaukus, veidą ir rūbus, tada visu tuo prisivylioti vyrą ir jis už ją sutvarkys ir išspręs jos gyvenimą.
Na, žodžiu, paistalai.
Tai, kaip ir galima numanyti, su tokiom nuostatom, nieko stipriai gero mano gyvenime nevyko. Tiksliau, stebuklų dėka aš sutikau nuostabių žmonių, gavau gerai apmokamą darbą, tačiau pati dėl savo svajonių aš beveik nieko nedariau, net nežinojau, kad taip galima.
KUO SVARBIOS NUOSTATOS IR KODĖL ŽMONĖS SAKO, KAD VISKAS PRASIDEDA NUO GALVOS?
Tai yra taip banalu, taip banalu, kad aš net nebegirdėjau šių frazių, bet vėliau įsitikinau, kad taip ir yra. Kai kalbu apie tuos skirtingus aukštus ir norą pakeisti aukštą, savo aplinką, save patį ir savo gyvenimą, tai dažnai žmonės galvoja, kad geriausias liftas yra pinigai.
„Uždirbčiau aš daugiau… va tada tai būtų,” – sako jie. Man atrodo, kad jeigu galvoje plyti ribojančios, stereotipinės nuostatos, tai jokia pinigų suma tokiam žmogui nei laimės atneš, nei stebuklų. Veikiau dar daugiau košės privirs.
Ne pinigai yra geriausias liftas į kitokį gyvenimą, o nuostatų keitimas. Pakeisk mąstymą ir viskas pasikeis. Esu visiškai tikra tuo, ką šneku, bet yra viena bėda.
Bėda yra ta, kad mąstymą keisti gyvenime yra sunkiausia. Tai kaip keisti visą savo operacinę sistemą. Daugybė mūsų sprendimų ir poelgių gyvenime yra automatiški ir inertiški, o kai esi savo mąstymo keitimo procese, turi nuolat stabtelėti ir viską analizuoti, stebėti save ir pastebėti, kaip veikia tau nebetarnaujančios nuostatos. Bet tai įmanoma, – aš tai galybę kartų dariau ir vis dar darau.
KAS BŪNA, KAI PAKEITI NUOSTATAS?
Pavyzdžiui, kai nebegalvoji, kad esi šūdas. Kai pradedi priimti savo talentus, vidines dovanas, kuriomis gali pasidalinti su kitais žmonėmis, kai su pagarba priimi savo laiką. Kas tada keičiasi?
Visų pirma, keičiasi žmonės, su kuriais bendrauji. Tau jau nebetiks bendravimas su tais, kurie negerbia tavęs taip, kaip tu pats save gerbi ar kurie nevertina tavo laiko ir tavo duodamų žmonėms dovanų. Po truputį išsigrynins žmonių, su kuriais bendrauji, ratas, ir tave sups tie, kurie tave myli ir vertina. Nuostabu, ar ne?
Visų antra, tikėtina, keisis ir tavo darbas. Jeigu tavajame darbe tave nuolat uja, stumdo, vieną dieną tu pagalvosi: aš taip myliu save, branginu savo kūną ir laiką šioje žemėje, aš tiek daug investavau į savo profesines žinias, tobulėjimą, aš sveikai maitinuosi tam, kad būčiau sveikas ir energingas, o čia, kai ateinu, mane stumdo ir gniuždo. Man tai netinka, tai – ne apie mane. Ir netrukus tu rasi kitą vietą, kurioje tave vertins ir brangins.Visų trečia, kai mes mylime save, mes į save investuojame. Ne 5 iš eilės bandeles su kremu tam, kad užgniaužtume nerimą, ne – mes sportuojame, judame, perkame mokymus, knygas, prašome rekomendacijų iš kitų žmonių, ką paskaityti, išgirsti, mes puoselėjame savo talentus, sveikatą ir gerą savijautą.
O kai mes investuojame į save, mes dar labiau paaugame, mes sužinome naujų dalykų, mes tobulėjame įvairiapusiškai. O kai mes tobulėjame, mes pamatome dar daugiau erdvių, galimybių savo idėjoms. Mylėdami save, pasitikėdami savimi, mes pasiryžtame jas įgyvendinti.
KITOS NUOSTATOS
Tai, ką parašiau, tinka bet kokioms mums kenkiančioms nuostatoms: „Turtingi būna tik vagys”, „Kaip aš čia kažką naujo pradėsiu, man jau 32 metai”, „Normalios moterys to nedaro”, „Ką pagalvos močiutė?” ir pan. Ne pinigų neturėjimas, ne laiko stoka mus labiausiai stabdo, o šios nuostatos. Vien dirbdami prie vienos stabdančios nuostatos, ją pakeitę kita, įgalinančia, pavyzdžiui:
„Turtingi būna tik vagys” –> „Turtas yra apdovanojimas už drąsą, ryžtą ir kūrybiškumą”
„Kaip aš čia kažką naujo pradėsiu, man jau 32 metai” –> „Man tik 32, o aš jau turiu tiek daug patirties, žinių, kurias galėsiu panaudoti naujoje srityje!”
„Normalios moterys to nedaro” –> „Bet dažniausiai, tik „nenormalios” tampa legendomis. Reikia pasieškoti mane įkvepiančių moterų pavyzdžių.”
„Ką pagalvos močiutė?” –> „Močiutė turėjo galimybę nugyventi savo gyvenimą, padaryti savo klaidas ir daryti savo eksperimentus. Aš turiu tokią pačią teisę savame gyvenime.”
APIE SAVE
Aš visą savo gyvenimą gyvenu tame pačiame Vilniuje, tačiau man dabar atrodo, kad tai – visai kitas pasaulis. Sutinku labai daug įkvepiančių, protingų, neeilinių žmonių, kurie gerbia mane ir mano laiką. Man dabar įdomu gyventi kaip niekad – žinau, kad belieka tik prisigalvoti šauniausių idėjų ir svajonių, o paskui mėgautis ėjimu link jų. Nes jos pildosi. Kai pasikeitė mano mąstymas, VISKAS manyje ir aplink mane pasikeitė.