Beata Tiškevič: „Man tiesiog būtina technologijų detoksikacija“

Nomofobija – ne kokia egzotinė liga, kuria galima apsikrėsti dar egzotiškesnėje šalyje, anaiptol – šis sutrikimas būdingas būtent išsivysčiusioms šalims. Nomofobija (no phone phobia) – priklausomybė išmaniesiems telefonams, pasireiškianti panikos priepuoliu, kai telefonu naudotis negalima: esant šiam sutrikimui ir neturint telefono, padažnėja pulsas, ima svaigti galva, pila prakaitas, pykina ir ima trūkti oro. Technologijos, kurių atsiradimas turėjo gyvenimą palengvinti, iš tikrųjų neleidžia mums pilnavertiškai jo gyventi, nors dauguma mūsų šio sutrikimo nepripažįsta – juk tai tiesiog darbo (ir gyvenimo) įrankis.

Pasaulinė statistika liūdna: vidutiniškai kiekvienas savo išmanųjį telefoną tikriname 63 kartus per dieną, 86 proc. savo telefonus tikrina net tuo metu, kai laiką leidžia su draugais ar šeima, 87 proc. žmonių naršo telefone valandą prieš miegą, o 69 proc. telefoną čiumpa per pirmas 5 minutes nuo pabudimo. 

Ir naršydami nuveikiame ne kažin ką svarbaus: vidutiniškai per dieną telefone praleidžiame 2 val. 51 min., iš jų 1 val. 16 min. – socialiniuose tinkluose, kuriuose naujos informacijos aptinkame ne kiekvienu prisijungimu, tačiau bandome beveik kas 6 minutes per dieną.

Kaip nuo to išsigydyti? Žinoma, pirmas žingsnis – įvardinti šią priklausomybę, antras – bandyti ją sumažinti. Ir tam nereikia užsidaryti į gąsdinančią reabilitacijos kliniką ar užblokuoti telefono.

Į avantiūrą palikti kelioms dienoms telefoną seife ir pasidžiaugti vienas kitu visą savaitgalį be išmaniųjų technologijų nėrė Beata Tiškevič ir jos mylimasis Saulius Baradinskas.

Šiais laikais priversti kažką savo valia kelioms dienoms atisakyti technologijų bei galimybės viską sužinoti čia ir dabar – misija neįmanoma, nes telefonas tapo beveik dirbtine mūsų galūne. Atimk jį – atimsi dalį žmogaus savasties ir... ramybės. Kas paskatino priimti OFFline iššūkį – smalsumas ar iššūkio paieška?

Aš labai vertinu laiką, praleistą be telefono ar kompiuterio, nors tampa vis sunkiau tai padaryti. Technologijos nėra blogis, bet jos man ima kenkti, kai prarandu saiką, o jį prarandu dažnai, tad tokios programos su priverstiniu technologijų atsisakymu, man atrodo puiki idėja.

Ar tai vis dar atrodė puiki idėja, kai supratai, kad iš tikrųjų teks tris dienas būti be telefono ir socialinių tinklų?

Pirmoji mintis ir iš to kilęs jausmas buvo labai geri. Su partneriu esame du kartus buvę tylos stovykloje, kur reikėdavo be telefonų ir visų kitokių informacijos šaltinių praleisti po 10 dienų, tad 3 dienos mums – visiškai nieko tokio, tik malonumas!

Tačiau neturint po ranka telefono, gali iškilti nemažai nesusipratimų ar net sunkumų...

Sunku tikrai nebuvo. Gal įvardinčiau, kas buvo keisčiausia – kavinėje sėdėti ir spoksoti į žmones, kai Saulius nueidavo nuo staliuko. Dažniausiai tokiu metu jau būnu įnikusi į telefoną, o dabar stebėjau aplinką. Buvo smagu.

Pirmomis dienomis be telefono teko pažinti vienatvę? Kaip su ja susigyvenai, o gal kaip tik – ja mėgavaisi?

Vienatvė man puikiai pažįstama iš tylos stovyklų, kur 10 dienų tekdavo būti visiškoje izoliacijoje, tik medituojant. Vienatvė, nuobodulys – sunkūs jausmai, su kuriais susidoroti XXI a. žmonėms yra nemenkas iššūkis. Ne išimtis ir aš, nes nuolat noriu savo smegenis maitinti naujausia informacija, kelti įrašus į socialinius tinklus, susirašinėti su draugais, kad tik pabėgčiau nuo nuobodulio ar vienatvės. Tačiau tuo pačiu žinau, kad juose – lobiai įkvėpimo ir naujų idėjų, dėl to vis dažniau save pratinu stabtelėti, pabūti vienai ar su artimais žmonėmis – gyvai, be technologijų.

Galbūt savo elgesyje ir mintyse kažką naujo atradai?

Pirmomis akimirkomis, kai tik paleidžiu telefoną iš rankų, būna neramu: aš turiu verslą, daug įsipareigojimų, nuolat kažkas iškyla ir reikia tai spręsti, tad sunku paleisti tą atsakomybę iš rankų net savaitgaliais. Bet po kažkiek laiko, praleisto be telefono, labai nusiraminu ir prasideda tikrasis poilsis.

OFFline metu supratau, kad labai reikalingi tokie savaitgaliai su mylimu žmogumi be technologijų – tada buvimas kartu be trukdžių ir išorinio triukšmo tampa toks paprastas ir gražus.

Turint daugiau laisvo laiko nuo socialinių tinklų stebėjimo, galima ir naujų pomėgių atrasti. Ar pavyko?

Tiesą pasakius, prisiminiau senus pomėgius: man taaaip patinka bimbinėti su Sauliumi, skaniai valgyti, plaukioti baseine, mirkti sūkurinėje vonioje, eiti į pirtį, mėgautis masažais. Gaila, kad taip negalima kasdien – man patiktų.

Taip gerai apie visus potyrius atsiliepei, kad atrodo, jog priklausomybė nuo telefono pasaulyje net neegzistuoja, todėl klausimas gali būti lengvas – ar kartotum šį eksperimentą?

Taip taip taip!!!

Bet, galbūt, įmanoma namie pačiam save įterpti į tokio eksperimento rėmus – kaip manai, ar pavyktų tris dienas savarankiškai prie telefono namuose net neprisiliesti?

Esu taip dariusi, taip pat stengiuosi darbo dienomis, kai tai leidžia įsipareigojimai, po 17 valandos nesinaudoti telefonu ir socialiniais tinklais. Savaitgaliais taip pat mokausi vis dažniau telefoną atidėti į šalį.

Tau viskas atrodo lengva, tad kam tokią detoksikaciją rekomenduotum kaip privalomą?

Taip gal neatrodo, bet man pačiai tokia detoksikacija būtina. Mano didelė darbo dalis susijusi su socialiniais tinklais – asmenine ir nebegeda.lt paskyromis, o jose kasdien sulaukiu labai daug žinučių ir komentarų, kad kartais nuo to tiesiog sprogsta galva. Turiu ambicijų, kad mano kūrybiniai darbai nebūtų vienadienės sensacijos, o kurti kažką, kas gyvuos ir bus aktualu ilgiau nei viena instagram istorija ir bus lengvai pasiekiama žmonėms. Tam man reikalingas susikaupimas, įsiklausymas į save, ramybė, gilinimasis į naujas žinias – labai svarbus tas laikas, kai galiu netrukdoma skambučių, informacinių žinučių ar elektroninių laiškų susikaupti ties vienu dalyku, kontempliuoti ar gaudyti naujas idėjas. Mane labiausiai įkvepia gyvenimas ir knygos, o tam reikia erdvės, laiko ir dėmesingumo.

Ar per tas tris dienas praleidai kažką, dėl ko gailiesi, kad ėmeisi šio eksperimento?

Ne – tai ir yra didysis paradoksas. Taip bijome kažką praleisti, dėl to nuolat esame nosis nuleidę į telefono ekranus, bet vos atitrūkstame nuo jų ilgesniam laikui, pamatome, kad nei per 3, nei per 10 dienų nieko nepraleidome, tik atradome save ir savo pomėgius iš naujo.

Pabaigai – su kuo dabar tau asocijuojasi žodis OFFline?

Su poilsiu...