Bėgiodama Ingrida Martinkėnaitė vengia dėmesio: „Mėgstu užsimaskuoti“
Jei vieną rytą vingio parke pro jus prabėgs šviesiaplaukė moteris, dėvinti sportinę kepuraitę ir slepianti veidą po akiniais – žinokite, kad tai gali būti grupės „69 danguje“ narė Ingrida Martinkėnaitė. Bėgdama ji stengiasi išvengti dėmesio. „Bėgimas man – savotiška meditacija“, – sakė dainininkė.
Vasarą įtemptu grafiku gyvenanti moteris tarp koncertų stengiasi bent dukart per savaitę rasti laiko mėgstamam užsiėmimui. Moterų bėgimas visas moteris taip pat kviečia nepamiršti sporto ir birželio 17-ąją kartu su būriu bendraminčių nubėgti simbolinę 5 km distanciją.
I. Martinkėnaitė bėgimu susižavėjo prieš penkerius metus. Tuomet gyvendama Tenerifėje tiesiog norėjo paįvairinti kasdienybę.
„Trūko judesio ir veiklos, todėl vieną dieną sugalvojau, kad būtų visai įdomu prasibėgti ir pajudėti tokiais gražiais vaizdais besigrožint.
Bėgioju ryte. Dažniausiai atsikėlusi išgeriu puodelį vandens ir bėgu.
Tenerifėje išbėgdavau apie 7 val. ryte, kol saulė dar nebūdavo pakilusi ir jausdavosi vėsa, tuo tarpu Lietuvoje stengiuosi bėgti kuo vėliau, dar patempiu laiką, kad įšiltų, nes vasara būna gana vėsi“, – moterubegimas.lt pasakojo dainininkė.
Bėgioja viena
Vasara dainininkei – pats darbymetis, o birželio 17-ąją, kai Vilniuje prie Baltojo tilto vyks Moterų bėgimas, ji kartu su grupe yra suplanavusi du koncertus.
Derindama bėgimą su fitneso treniruotėmis I.Martinkėnaitė stengiasi pabėgioti bent dukart per savaitę, o dažniausiai tai daro viena.
„Kai vasarą su grupe gyvenome Karklėje bandžiau įtraukti ir merginas. Tačiau viena bėga lėčiau, kita greičiau, trečia sumano pauogauti ir sustoja – labai sunku suderinti ritmą.
Išbėgdavome kartu, tačiau grįždavome atskirai. Tad nenorėdama kito riboti ir tampyti paskui save, aš mėgstu bėgioti viena“, – pasakojo dainininkė.
Nemėgsta dėmesio
„Dažniausiai bėgdama užsimaskuoju“, – juokėsi I.Martinkėnaitė. Moteris vengia papildomo dėmesio, todėl masiniuose bėgimuose nedalyvauja.
„Kai esi šiek tiek žinomas, visada sulauki dar daugiau dėmesio. O aš užsidedu kepurę, akinius ir bėgu savo takeliais, savo mišku, kad niekas per daug dėmesio neatkreiptų.
Žinoma, masiniai bėgimai, turbūt, labai gerina rezultatus, suteikia papildomo užtaiso, geros energijos, tad gal kada ir pabandysiu“, – svarstė Ingrida.
Prie Vingio parko gyvenanti moteris džiaugiasi galėdama sportuoti miške, o kaskart nubėga apie 10 km.
„Gamta, medžiai – vienas malonumas bėgti, o žalia spalva labai pakrauna energija. Anksčiau gyvenau kitoje vietoje, kur būdavo labai sunku bėgti palei asfaltuotą kelią, tarp namų, todėl miške man vienas džiaugsmas“, – pasakojo ji.
Trauma nesustabdė
Bėgdama miško taku moteris prieš dvejus metus patyrė kojos traumą, kuriam laikui ją privertusią susilaikyti nuo sporto.
„Tuomet bėgau taku, kuris visiškai nebuvo tam pritaikytas, o ant kelio buvo daug šaknų. Ant vienos netyčia suklupau ir susilaužiau koją. Tuomet pasišokinėdama dar pusantro kilometro ėjau namo“, – prisiminė dainininkė.
Tačiau trauma atlikėjos nuo sporto neatbaidė. Atlikusi reabilitaciją ji vėl ėmė bėgioti, o sportinius batelius net vežasi į keliones.
„Jei vasarą keliaujame į koncertus Lietuvoje, tai visada pasiimu ne tik batelius, bet visą aprangą. Kai kelias vasaras gyvenome Karklėje, tai jau turėjau numynusi savo takelį pajūriu, kuriuo iki šiol mėgstu prasibėgti.
Bėgimas man suteikia geresnę savijautą, gaunu energijos užtaisą visai dienai. Tai tam tikra meditacija, kuomet galiu viską apgalvoti, susidėlioti visus planus“, – sakė ji.
Moterų bėgimas visas moteris birželio 17-ąją kviečia skirti sau – sudalyvauti 5 km bėgime prie Baltojo tilto, pabendrauti su bendramintėmis ir pasimėgauti organizatorių paruoštomis pramogomis.