Bendžiaus žūties sukrėsta Rima Petrauskytė – apie „Man-go“ likimą ir jautrų jo gestą: „Taip nustebino...“

Nuo profesinių santykių iki bičiulystės

Portalui Žmonės.lt R.Petrauskytė prisiminė pažintį su G.Bendžiumi ir pasidalijo, kaip keitėsi jo ir grupės narių bendravimas bėgant metams.

„Labai seniai tai buvo. Mes buvom jaunos, Gintaras su Mindaugu buvo jauni, bet vis tiek jie buvo grupės įkūrėjai, tai pirmaisiais mūsų darbo metais jie buvo mūsų vadovai. Paskui, po kelerių metų, tos ribos jau apsitrynė, mes tapome draugais“, – Žmonės.lt pasakojo R.Petrauskytė.

Paklausta, ar artimesnis bendravimas atskleidė naujų Gintaro bruožų, Rima pabrėžė, kad jis visada buvo toks pats – autentiškas, tiesus ir nesuvaidintas.

„Gintaras visada buvo savimi, jis niekada nebandė būti kitokiu žmogumi, nei jam diktavo prigimtis. Tas buvo labai paprasta ir aišku, nes visose situacijose jis buvo toks pats. Niekada nesulaukdavai tokio siurprizo, kad ateini ir matai, jog – kaip kitas žmogus, kalba kitaip. Ne, tu visada žinojai, ko tikėtis iš Gintaro, koks jis yra. Niekada nevaidmainiavo, nebuvo jokių išdavysčių, apkalbų – iš Gintaro to nesulaukė niekas. Ir visi tokį Gintarą atsimena“, – mintimis dalijosi grupės „Man-go“ atlikėja.

R.Petrauskytė pabrėžė, kad nors laikui bėgant jie tapo draugais, tačiau ribos niekada neperžengtos, abi pusės visada išlaikė profesionalumą, tad grupės veikla buvo pirmoje vietoje.

„Buvo labai įdomūs santykiai tarp manęs ir Gintaro. Netgi kažkuriose situacijose, tapdami draugais, sugebėjome išlaikyti tą profesionalumo lygį. Mes niekada nenusileidome iki draugelių lygio – visada buvo statusas, kad Gintaras yra kaip ir grupės vadovas, idėjininkas, o mes – grupės nariai. Tas statusas išlikdavo visada – ar dainuodavome koncerte, ar po koncerto keliaudavome atsipalaiduoti.

Tai labai sveikas santykis – nenusileisdavome iki familiariumo, dėl kurio gali tekti gailėtis arba kažką vienas kitam prikišti. Niekada neperžengėme tos familiariumo ribos, ir tai mums padėjo daug metų išbūti, dirbti kartu. Tą santykį Gintaras nustatė nuo pradžių, ir mes to laikėmės. Tai – mūsų grupės sėkmės formulė“, – portalui Žmonės.lt atskleidė R.Petrauskytė.

Gintaras – visus suvienijusi grupės ašis

Rima teigė, kad broliai Bendžiai grupę prodiusavo kartu, tačiau Gintaras buvo tas žmogus, kuris visus suvienydavo.

„Jis buvo ašis, visiškai nekonfliktinė asmenybė, geras psichologas, labai empatiškas, jaučiantis kitą ir per tą pajautimą atrasdavo priėjimą prie žmogaus. Tai buvo unikalios Gintaro savybės, ir jos automatiškai jį pastatydavo į lyderio poziciją, apie jį sukdavosi grupių reikalai. Įdomu bus pamatyti, kas liks iš mūsų be Gintaro“, – svarstė atlikėja.

Ne paslaptis, kad grupės „Man-go“ karjeroje buvo ir pertraukų. Tad kaip tuo metu, kai grupės narių keliai išsiskyrė, vyko bendravimas su prodiuseriu?

„Mes labai minimaliai bendravome, nes po grupės išsiskyrimo visi pasukome skirtingais keliais. Aš sukūriau šeimą, gimė pirmagimė, Gintaras su Mindaugu turėjo kitų reikalų. Bet sugrįžus gyventi į Klaipėdą, bendravimas atsinaujino, kaip ir grupė „Man-go“, – pasakojo dainininkė.

Po netekties – nežinomybė

Po netikėtos netekties grupės ateitis pakibo ore, tačiau Rima sako, kad šiuo metu svarbiausia – tinkamai atsisveikinti.

„Mes apie Gintaro žūtį sužinojome ketvirtadienį, o penktadienį turėjome pasirodymą ir važiavome vienos merginos, be Mindaugo ir Gintaro. Galvojome, kas bus toliau, bandėme įsivaizduot, kaip galėtų atrodyti tolesnis darbas, nes Gintaras buvo ta mūsų viršūnė. Bet nusprendėme nieko negalvoti. Norisi sulaukti laidotuvių, o kol Gintaras negrįžo į savo žemę, tol, atrodo, nepadaryta viskas dar iki galo – neatsisveikinta, neišgedėta“, – Žmonės.lt dalijosi R.Petrauskytė.

Jeigu grupės „Man-go“ veikla būtų sustabdyta, Rima priimtų tai kaip natūralų procesą.

„Man be galo pasisekė, kad aš galėjau būti šios grupės dalimi, galėjau dirbti ir mokytis iš tokių profesionalų kaip Mindaugas ir Gintaras. Su atėjimu į grupę išsipildė visos vidurinės klasės šeimoje augusios mažos mergaitės svajonės.

O dabar, beveik sulaukus 45 metų amžiaus, visus gyvenimo pokyčius priimu ramiai ir daugiau pergyvenu dėl savo dukrų nei dėl savęs“, – teigė dainininkė.

Šoko būsena, kuri vis dar nepraeina

Ji prisiminė ir tą akimirką, kai sužinojo, kad G.Bendžius žuvo Norvegijoje. Atlikėja neslepia – tuomet ištiko šokas.

„Tam neįmanoma pasiruošti. Jei būtų liga, tai po truputį ruošies... Aš esu palaidojusi ir mamą, ir tėtį. Mama sirgo apie metus, tai mes ruošėmės, kad ateis laikas atsisveikinti... O kai žmogus žūva, išeina staiga – tai visada šokas, sunku suvokti. Ir šiai dienai dar sunku susigyventi, nes reikia laiko suvokti, kad tas žmogus nebegrįš. Tiek metų bendrauta. Kartais su šeimos nariais nebendrauji tiek, kiek su žmonėm, su kuriais dirbi, nes su jais praleidi kiekvieną dieną, išgyveni pakilimus, nuosmukius – visos tos patirtys labai suvienija“, – pastebėjo R.Petrauskytė.

Rima prakalbo ir apie paskutinį susitikimą su prodiuseriu. Jis įvyko renginyje, kuriame „Man-go“ koncertavo.

„Paskutinį kartą susitikome balandžio 9 dieną, vyko pokalbis Švyturio arenoje su Aurimu Mockumi, mes ten dainavome, labai gražiai pabendravome... Gintaras su metais švelnėjo, nebebuvo toks griežtas kitų žmonių atžvilgiu, mokėjo palaikyti draugystę, skirti laiką draugams. Labai didžiavosi „Man-go“ viniline plokštele, norėjo ją padovanoti artimiems žmonėms, rūpindavosi, kad ant jų atsidurtų mūsų parašai. Vieną jų norėjo padovanoti Indrei Stonkuvienei be jokios progos.

Jis mokėjo bendrauti. Vis pagalvoju, kad tos laidotuvės turėtų būti didžiulis žmonių susibūrimas, nes visose miestuose jis buvo užmezgęs draugiškus ryšius, kontaktus. Jei mes visada skubėdavome namo, tai jis visada atrasdavo laiko pasikalbėti su renginio organizatoriais, pagirti, parodyti dėmesį, mokėjo megzti ryšius, tad norisi skleisti šviesą apie tą žmogų“, – Žmonės.lt pasakojo R.Petrauskytė.

Žodžiai, kurie įsirėžė į širdį visam gyvenimui

Vienas iš įsimintiniausių pokalbių su Gintaru įvyko netikėtomis aplinkybėmis – jis parodė, kiek daug jautrumo slypėjo šio žmogaus viduje.

„Kai sužinojau, kad laukiuosi trečios dukros, tai buvo neplanuotas laukimas. Man buvo sunku tai suvokti – kad dar trečią kartą turėsiu prisiimti atsakomybę. Ji man atrodė labai sunki.

Paskambinau Gintarui ir pradėjau verkti, sakyti, kad laukiuosi. Kūkčioju, verkiu į ragelį, nes mes turėjome daug planų koncertinėje veikloje, ir aš jaučiau kaltę, kad pavedu kolektyvą, nors supratau, kad kelio atgal nebėra. Bet vietoj to, kad sulaukčiau priekaištų ar pasakymo „kaip čia taip...“, Gintaras padarė tokią pauzę ir sako: „Rima, čia yra laimė, į pasaulį ateis dar vienas žmogus, ir tai yra vaikas. Čia nereikia verkti, čia reikia džiaugtis.“ Mane taip nustebino, kad Gintaras taip pasakė.

Mes visi buvome pasinėrę į „Man-go“ veiklą, ir atrodė, kad tai vos ne svarbiausia – kad būtų viskas sklandžiai. Įdėjome daug meilės, laiko... ir vėl aš laukiuosi. Galvojau, kad kritikuos, o jis taip gražiai pasakė. Mane taip sujaudino jo žodžiai, tikrai galvoju – čia juk laimė...“, – su Žmonės.lt pokalbį baigė R.Petrauskytė.