Benedictas Cumberbatchas: „Kino filmai – puiki tikro įvykio reklama“

Tai penktas kartas, kai charakteringų bruožų aktorius įkūnija išties gyvenusį prieštaringą genijų – jau buvo XIX amžiaus britų botanikas, artimiausias Charleso Darwino draugas Josephas Daltonas Hookeris filme „Creation“ („Sukūrimas“), tragiško likimo matematikas Alanas Turingas „Vaizduotės žaidimuose“ – už šį darbą Cumberbatchas nominuotas „Oskarui“. Karjeros pradžioje televizijos filme vaidino patį Stepheną Hawkingą, BBC radijo spektaklyje įgarsino vokiečių fiziką, Nobelio premijos laureatą Wernerį Heisenbergą. Į herojų galeriją tinka net išgalvotas personažas – buvęs chirurgijos dievas daktaras Streindžas iš „Marvel“ komiksų pasaulio (aktorius įsitikinęs, kad mokslinė fantastika skatina domėtis mokslu, – taip nutiko pačiam) ar kultinis Šerlokas iš BBC serialo, irgi apdovanotas išskirtiniu intelektu ir tokiu pačiu charakteriu. Žodžiu, įkūnyti arogantiškus ir sudėtingus genijus Cumberbatchui sekasi puikiai.

Tinklalaidžių „Physics World Stories“ ir „The Cosmic Shed“ vedėjui Andrew Glesteriui aktorius sakė mylintis savo suvaidintus mokslininkus. „Laimėjimais niekada neprilygsiu šiems vyrams, bet galiu atskleisti tai, kas leido jiems šitiek nuveikti, – žmogiškąją jų prigimtį.“

Aktorius įsitikinęs, kad tokių pasiūlymų neretai gauna dėl charakteringos išvaizdos, o pats yra humanitaras: Mančesterio universitete studijavo dramą, mokėsi Londono muzikos ir dramos akademijoje. Žinoma, mokslų bei menų pagrindai – tikro džentelmeno išsilavinimo dalis, o ir dėl smalsaus proto visada domėjosi gamtos mokslais, ypač botanika ir biologija. Bet labiausiai žavi neįtikėtinos jo personažų istorijos ir stiprūs jausmai. Pavyzdžiui, Darwiną ir Hookerį siejusi daugystė – per keturiasdešimt metų mokslininkai vienas kitam parašė 1200 laiškų; viename iš jų Darwinas prisipažino, kad aršios diskusijos su bičiuliu po vakarienės visada nuskaidrina jam protą.

Nėra reikalo klausti, ar aktorius perskaitė visą jų susirašinėjimą: Cumberbatchas nuodugniai gilinasi į vaidinamų personažų gyvenimo detales ir sako, kad tai viena didžiausių jo darbo privilegijų. O filmai apie mokslo žmones – jų idėjų, nuostabaus mokslininkų darbo reklama. Beje, nepaprastai padidėjęs Arthuro Conano Doyle’io romanų apie Šerloką Holmsą pardavimas buvo didžiausia paskata BBC seriale vaidinusiam aktoriui: „Žmonės gilinasi, ieško gelbėjimo rato, nori geriau save suprasti. O mes galime paskatinti šį domėjimąsi. Kino filmai – puiki tikro įvykio reklama, parduodanti istorijas ir mokslą.“

Ką gi, „Srovių karo“ herojus visiškai atitinka šią aktoriaus koncepciją. Thomas Edisonas tobulai paneigia legendą, neva mokslo žmogus – ne šio pasaulio gyventojas, paskendęs rankraščiuose ir nesuvokiantis savo išradimų ir atradimų žemiškosios svarbos. Edisonas puikiai suprato komercijos aspektą (ne veltui jam priklauso per tūkstantį įvairių išradimų patentų, be kita ko, ir elektros lemputės). Ir „Srovių kare“ išties kariaujama dėl teisės elektrifikuoti 1893 metų Čikagos pasaulio mugę – tai yra ne tik dėl milijonų, bet ir dėl teisės patekti į istorijos ir fizikos vadovėlius.

Cumberbatcho Edisonas – nuostabus žmogus, turintis aibę trūkumų. „Filmas – apie tai, kaip išskirtinė asmenybė praranda savo srities dievo įvaizdį ir tampa piktu nevykėliu. O paskui pakilęs iš pelenų ieško naujo trofėjaus. Ratukai Edisono galvoje nesiliauja sukęsi vien dėl to, kad jis daug laiko skiria patentų klausimams, – tuo pat metu jis vis tiek daro gera“, – samprotauja aktorius apie gana prieštaringai vertinamą savo herojų.

Beje, filmo likimas ne mažiau painus nei jo personažų. Juostos premjera įvyko dar prieš dvejus metus Kanadoje. O paskui nugriaudėjo Harvey Weinsteino skandalas ir „The Weinstein Company“ filmas gulė į lentyną. Galiausiai juostos platinimo teisės buvo parduotos kitai kompanijai, režisierius Alfonso Gomezas-Rejonas perfilmavo dalį scenų, permontavo kūrinį ir pristatė savo versiją, o Weinsteino vardas titruose net neminimas. Ką gi, po daugelio metų apie tai galbūt irgi bus susukta juosta su savo piktadariais ir genijais.