Benedikto Gylio sumanyti Portalai sujungti į bendrą tinklą: kas tris minutes – į kitą valstybę
Lietuvoje gimusi ir pasaulyje plačiai nuskambėjusi skirtingas valstybes sujungiančių Portalų skulptūrų tinklas įgyja kelis metus planuotą formą. Vilniuje, šalia geležinkelio stoties esantis Portalas nuo šiol nukels ne tik į Liubliną, bet ir į Dubliną bei Niujorką. Šių miestų viešosiose erdvėse esantys Portalai trečiadienį pirmą kartą sujungti į bendrą tinklą, kurį projekto sumanytojas investuotojas ir menininkas Benediktas Gylys planuoja toliau plėsti į kitas pasaulio šalis.
Tikslas – vienyti ir jungti
Į pirmąjį ir vienintelį skulptūrų tinklą pasaulyje sujungtuose Portaluose gyvai transliuojamas vaizdas nuo šiol kas tris su puse minutės keičiasi ir perkelia vis į kitą iš keturių miestų. Tokiu būdu sujungiamos nebe atskiros miestų poros, bet visi Portalus jungiantys miestai.
„Mūsų idėja nuo pat pradžių buvo daugelį valstybių bei vietovių apjungiantis Portalų tinklas. Vakar ji pagaliau virto realybe. Jau keturių miestų gyventojai, nepaisant juos skiriančių fizinių ir socialinių atstumų, gali pasimatyti akis į akį ir atrasti už kultūrinių skirtumų slypinčius panašumus bei bendražmogiškumą, dalintis, bendrauti, žvilgtelėti į ir pajusti kito miesto kasdienybę. Šios skulptūros į skirtingas valstybes atkeliauja kaip tilto į vieningą pasaulį – Portalų tinklo – dalys“, – sako B.Gylys.
Nuo rugpjūčio 6 d. Vilniaus gyventojai ir lankytojai pasimatyti su Niujorko, Liublino arba Dublino žmonėmis galės nuo 15 iki 22 val. Šiomis valandomis vyks vaizdo rotacija tarp miestų.
Skulptūrų autorius tikisi, kad kada nors tokie Portalai veiks kiekvienoje pasaulio šalyje ir taip suvienys visus planetos žmones. Artimiausiuose planuose – naujos prie tinklo prisijungsiančios Portalų skulptūros Brazilijoje ir vienoje iš Vidurio Rytų valstybių.
Sukėlė didžiulį atgarsį
Gegužę Dubline ir Niujorke pristatyti Portalai sulaukė itin didelio susidomėjimo ir palaikymo, o tūkstančiai Airijos sostinės ir didžiausio JAV miesto gyventojų bei lankytojų traukė pažvelgti kitapus Atlanto.
Kaip ir prieš trejus metus portalams sujungus Vilnių ir Liubliną, naujuosius Portalus plačiai nušvietė viso pasaulio žiniasklaida – nuo CNN, BBC, „The Guardian“ ir „USA Today“ iki „Daily Mail“, „The New York Times“ bei daugybė kitų didžiųjų žiniasklaidos priemonių. Portalai taip pat patraukė ir į tokių įtakingų žmonių kaip Elonas Muskas komplimentus. Kartu su įrašais socialinėje medijoje žinutė apie Portalais sujungtą Dubliną ir Niujorką per keletą pirmųjų dienų pasiekė daugiau nei pusės milijardo auditoriją.
Apie Portalų skulptūras Vilniuje ir Liubline per pirmąją savaitę nuo jų įjungimo, agentūros „Go Vilnius“ duomenimis, sužinojo apie 700 mln. žmonių, o iš viso prieš trejus metus pasiekta net 1,5 mlrd. žmonių auditorija.
Pasak Vilniaus miesto plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės Dovilės Aleksandravičienės, tokie unikalūs projektai stipriai prisideda prie teigiamo sostinės įvaizdžio kūrimo.
„Nuostabu matyti, kaip Vilniuje sukurtas unikalus technologijų ir meno kūrinys žingsnis po žingsnio pasiekia vis tolimesnius ir didesnius pasaulio miestus, o taip pat – vis didesnę tarptautinę auditoriją. Nuo šiol Dublinas ir Niujorkas savo centrinėse gatvėse turės nuolat veikiantį langą į Vilnių. Tai – puiki galimybė pristatyti Vilnių kaip inovatyvų, atvirą miestą, kuriame gimsta vizionieriški kūriniai, siūlantys naujus būdus globaliam pasauliui jungtis ir bendrauti", – teigia ji.
Unikalios skulptūros
Šiuo metu keturiose pasaulio valstybėse įrengti Portalai yra unikalios technologinės meno skulptūros. Jos miestus jungia nuolatinėmis gyvomis vaizdo transliacijomis. Vilniuje Portalas įrengtas prie geležinkelio stoties, Liubline – miesto centre esančioje Lietuvių aikštėje, Dubline – prie vieno iš miesto simbolių, Dublino smailės (angl. The Spire of Dublin), o Niujorke – šalia istorinio Flatiron dangoraižio Manhetene.
Vilniaus ir Liublino Portalai sukurti kaip monolitinės betono skulptūros. Kiekviena jų yra 3,4 m aukščio ir sveria 11 tonų. Dublino ir Niujorko Portalai vizualiai yra identiški pirmtakams, tačiau yra sudaryti iš atskirų betono modulių, taip pat nerūdijančio plieno konstrukcijų ir grūdinto stiklo, o sveria gerokai mažiau – 3,2 tonas. Skulptūroms panaudoti LED ekranai, kameros, speciali kompiuterinė ir programinė įranga.
Pirmieji Portalai Vilniuje ir Liubline didžiąja dalimi finansuoti Benedikto Gylio asmeninėmis lėšomis. 20 proc. lėšų skyrė Vilniaus miesto savivaldybė. Dublino ir Niujorko Portalus finansavo projekto partneriai šiuose miestuose – „Simons Foundation“ ir „Flatiron NoMad Partnership“ organizacijos Niujorke bei Dublino miesto savivaldybė.