Bičiuliai, net nežinau, nuo ko pradėti... Gal pradžioje paminėti, kad tai trijų valandų trukmės filmas, kuris privers jus pamiršti kvėpuoti?
„Berlynas. Aleksandro aikštė“, rež. Burhanas Qurbani, 2020 m.
Gal garsiai paliūdėti, kad didžiausia mano svajonė šį pavasarį yra pamatyti „Berlyną. Aleksandro aikštę“ didžiajame kino teatro ekrane?
Kad ir kaip ten būtų, šis filmas man – vienareikšmiškas šiųmečio „Kino pavasario“ favoritas ir jį pamatyti tiesiog privalu.
Iš pirmo žvilgsnio režisierius pasakoja imigranto istoriją Berlyne – bandymus kabintis į gyvenimą, vis prisivejančius netolimos praeities demonus, nesėkmes ir klampų nusikalstamą pasaulį, kuriame iš Afrikos bėgantis Fransis atranda stabilumą ir „laimę“. Dar – apie meilę, kuri suteikia vilties išsikapstyti, tik taip ir nesugeba pratęsti vilties galiojimo termino.
Žvelgiant gilyn, tame tamsiame, tik neonais apšviestame Berlyne nuolat skamba klausimas: kaip būti geru žmogumi, kai visos aplinkybės prieš tave?
Būtent tokią frazę mums tiesiai į akis kartoja Fransis: aš tik norėjau būti geras...
Nei laimei, nei gerumui neužtenka Fransio sumokėtos kainos, deja.
Filmas įsiurbia. Aktorių meistriškumas pribloškia. Technomuzika uždaužo taikliais boso plaktukais. Tris valandas jautiesi kaip užstrigęs Berlyno užkaboriuose tobulais interjerais, vis gailėdamas iš anksto nujaučiamos tragedijos dalyvių.
„Berlynas. Aleksandro aikštė“ – klasikinio Alfredo Döblino romano ekranizacija, Burhano Qurbani rankose atgimstanti ypač šiuolaikiškai, stilingai ir aktualiai.
Šį filmą galite žiūrėti ne tik virtualioje „Kino pavasario“ salėje, bet ir namų kino platformoje zmonescinema.lt.
O tuomet pasižymėti jį ateičiai. Būkite tikri, svajosite jį dar kartą pamatyti dideliame ekrane. Kad dar sykį užduotumėte sau klausimą: ar užtenka tik norėti, kai sieki gero žmogaus statuso?
Gero „Kino pavasario“, mieli! ⦿