1899 metų liepą įprastą Niujorko gyvenimą sukrėtė BERNIUKŲ LAIKRAŠTININKŲ STREIKAS. Stambiausiems spaudos rykliams iššūkį metė paprasti gatvės vaikai – gavrošai, pareikalavę tinkamų darbo sąlygų.
Devynioliktojo amžiaus pabaigoje ketvirtoji valdžia Jungtinėse Amerikos Valstijose jau turėjo svarų balsą. Propaganda tiesiogiai įtakojo kiekvieno gyvenimą. Šalyje vyravo antiispaninės nuotaikos, ir politikas, bandantis užsiminti, kad nenori kariauti, rizikavo netekti pareigų. Spaudos magnatai darė viską, kad gautų naudos iš bet kokios politinės situacijos, išspaustų sensaciją iš menkiausio skandalo. Dėl pelno medijos nesibodėjo meluoti, o stambiausi leidėjai, tokie kaip Josephas Pulitzeris ir Williamas Randolphas Hearstas, krovėsi milžiniškus turtus.
Kiekviename gatvės kampe basakojai berniūkščiai mosuodami laikraščiais šaukė: „Ekstra! Ekstra! Skaitykite karščiausias naujienas apie įvykius Kuboje! Sensacinga ispanų klasta!“ Vakarines ekstra naujienas viešino išskirtinai gatvėse – jų sklaida buvo patikėta paaugliams.
