Berta Timinskaitė su grupe „Where the backs come from“ sužavėjo indus dainuodamos hindi kalba

Metams baigiantis keturios puikiai muzikos pasaulyje žinomos pritariančiosios vokalistės Silvija Pankūnaitė, Eglė Gadeikytė, Berta Timinskaitė ir Algė Matekūnaitė savaitei išvyko į Indiją.

Lietuvos ambasada Indijoje grupę „Where the backs come from“ pakvietė padainuoti į parodą Delyje, kurioje lankytojai užsidėję virtualios realybės akinius galėjo vaikščioti po M.K.Čiurlionio paveikslus.

Atsakingas pasiruošimas

Sulaukusios pasiūlymo vykti į Indiją, merginos sako, iš pradžių negalėjo patikėti.

„Manėme, kad taip negali būti. Bet kai patikėjome, supratome, kad reikės labai daug ruoštis, nes tai didelė atsakomybė – juk reprezentuojame savo šalį. Todėl mums buvo labai malonu iškėlus galvą stovėti su prie krūtinės prisegta trispalve ir dainuoti ne tik gospelo kūrinius, bet ir M.K.Čiurlionio dainą „Beauštanti aušrelė“. Be to, vieną kūrinį atlikome hindi kalba“, – 15min pasakojo viena iš grupės narių Berta Timinskaitė.

Kadangi merginų kolektyvas pasižymi universalumu ir lankstumu, Berta sako, kad ir ruoštis nebuvo sudėtinga. Anaiptol, išmokti hindi kalba gerai žinomą kūrinį dainininkėms pasirodė labai įdomu.

„Buvo smagu save išbandyti. Teko ilgai repetuoti, jautėme didelę atsakomybę, kadangi minėta daina hindi kalba prilygsta Tautiškai giesmei – ją mintinai žino kone kiekvienas. Be to, tai kūrinys iš Bolivudo, kuris indams labai svarbus. Tad buvo didelis iššūkis išmokti taisyklingai tarti. Bet gavome daug pagyrų, šimtai atėjusių žmonių dainavo kartu. Vietiniai sakė, kad mums puikiai pavyko sudainuoti. Jie liko sužavėti, kad europiečiai dainuoja hindi kalba, prašė ir kartoti“, – šypsojosi Berta.

Taip pat grupė „Where the backs come from“ atliko ir gospelo kūrinius.

„Kai kurie indai tokias dainas girdėjo tik per filmą „Netikra vienuolė“, o dabar pirmą kartą išgirdo gyvai. Be to, dar klausė, ar mes esame vienuolės, – juokėsi ji. – Iš tikrųjų buvo keista jiems dainuoti, nes Indijoje visiškai kitokia kultūra. Kai važiuojame koncertuoti į Švediją, kur gospelas populiarus, apima vienas jausmas, bet kai važiuoji į šalį, kur apie šį žanrą žino tik iš filmų, tai tuomet dainuojant norisi dar daugiau pasakyti, norisi, kad žmonės, nors ir nekalba angliškai, suprastų ir pajustų emocijas, kurias perteikia kūriniai.“

Merginos visai nesitikėjo, kad Indijoje lietuviams bus skiriamas toks didelis dėmesys.

„Mes labai nustebome, kai pamatėme, kaip buvo išpuoštas visas miestelis atidengiant memorialinę lentą. Vietiniai tikrai labai ruošėsi ir stengėsi dėl svetimos kultūros, svetimos tautybės žmogaus ir jo paminėjimo – iškabino visur girliandas, surengė eiseną, kurioje grojo tautiniais instrumentais, apsirengę tautiniais drabužiais, buvo netgi pasiuvę trispalvę“, – įspūdžiais dalijosi Berta.

Pajuto indišką kultūrą

Merginos Indijoje svečiavosi pirmą kartą: „Įspūdis nuostabus. Viskas dabar atrodo kaip sapnas. Per tą savaitę Indijoje patyrėme, pamatėme labai daug. Dažnai skraidėme pačioje šalyje, kad per savaitę pamatytumėme kuo daugiau.“

Pasak Bertos, jas ypač sužavėjo ryškūs šalies kontrastai: „Indija yra stebuklinga, nes vienoje vietoje gali pamatyti labai daug prabangos ir skurdo. Čia gali matyti visas įmanomas religijas, rases, kurios tarpusavyje puikiai sutaria.“

Visgi didžiausią įspūdį joms paliko intensyvus eismas ir kelionės su „tuktukais“. „Eismas ten tiesiog beprotiškas, jis iš pradžių mus šokiravo. Tačiau smagiausia buvo važinėtis „tuktukais“. Ten nėra taisyklių, kiek žmonių gali jame važiuoti. Kartą sėdėjau prie vairuotojo, kur vietos išvis nėra, todėl vairuotojas pasiūlė apsikabinti jį, bet aš atsisakiau. Tai jis kelis kartus posūkius darė taip, kad vos neiškritau“, – juokėsi Berta.

Nors keliauti traukiniais nėra saugu, tačiau dainininkės labai norėjo ir tai išbandyti. Važiuodamos jos matė ne tik įspūdingą kraštovaizdį, bet ir dar baisesnius, nei filmuose rodomi, lūšnynus.

Tačiau net sunkiausiai gyvenantys, pasak Bertos, nenustoja šypsotis: „Žmonės vis tiek atrodo laimingi, džiaugiasi. Be to, nežinau kitos šalies, kur būtų toks baltojo žmogaus kultas, visi nori fotografuotis. Tad pajutome daug dėmesio, dar dėl to, kad esame moterys. Aišku, nerodėme apnuogintų kūno vietų – diplomatų ir ambasadorių žmonos pasirūpino, kad tinkamai pasiruoštumėme. Dėl to esame labai dėkingos, kelionė klostėsi puikiai.“

Dainininkės apsilankė ir viename iš naujų septynių pasaulio stebuklų laikomame Tadžmahale, kuris jas tiesiog pakerėjo savo didybe ir sodais.

„Taip pat vykome į Džeipūrą, kur pasivaikščiojome po nuostabius karaliaus rūmus. Delis yra labai urbanistinis miestas, ten yra dangoraižių, šiuolaikinės kultūros, o čia prisilietėme prie autentikos“, – sakė Berta.

O ir maistas joms labai patiko – tokių sultingų vaisių jos sako dar nėra ragavusios.

„Iš tiesų ragavome labai daug: ir naminio maisto, ir kavinėse. Labai aštru, bet mums viskas patiko, nes ir Lietuvoje valgom panašiai. Vienas iš nuostabiausių dalykų, kad maisto produktai pas juos švieži – geri ananaso sultis ir negali patikėti, kad egzistuoja toks skonis... Gali eiti gatvėje ir pirkti ką tik nuskintus vaisius. Čia siūlė ir 10 bananų rūšių, o Lietuvoje turime vos kelias. Viskas nuostabu“, – šypsojosi B.Timinskaitė.

O kad dar labiau pajustų indišką dvasią, merginos apsilankė ir jogos pamokoje: „Prieš atsidarant parodai, ryte turėjome jogos pamoką, kad dieną pradėtumėme gerai ir pasiruoštumėme darbui. Kelios merginos iš mūsų praktikuoja jogą ir Lietuvoje, kai kurioms tai buvo nauja. Mums pamoką vedė jogos mokytoja, turinti daug patirties, tad skirtumas su lietuviškais mokytojais tikrai jautėsi. Likome sužavėtos, o Silvija grįžusi namo pradėjo lankyti jogą.“

Tad merginos drąsiai gali paneigti kalbas tų, kurie prieš kelionę jas bandė įtikinti, kad Indija joms nepatiks. „Dauguma žmonių šnekėjo, kad Indija baisi, purvina, kad čia prisigaudysime bakterijų... Iš tikrųjų niekas nepasitvirtino, jautėmės labai gerai. Nė viena nesusirgom, neapsinuodijome, net per karščius gerai jautėmės. Tad įspūdžius parsivežėme pačius gražiausius“, – 15min sakė Berta Timinskaitė.