„Jei daugiau niekada nedirbčiau mokykloje, man širdies stipriai neskaudėtų, bet jei daugiau nerašyčiau, negalėčiau ramiai gyventi“, – prisipažįsta didžiulio populiarumo sulaukusios knygos „Mokytojas“ autorius Karolis KLIMAS (32).
Nuo knygos pasirodymo praėjo pusė metų, o Karolį Klimą vis dar kviečia į susitikimus, prašo interviu. Išleistas jau šeštas „Mokytojo“ tiražas. „Kai rašiau, tikėjau, kad ji bus populiari, kad vieną tiražą išpirks, bet kad jį reikės vis kartoti, tikrai neplanavau“, – sako Karolis.
Lituanisto darbo ir gyvenimo kasdienybę, jo santykius su gimnazistais knygoje aprašote labai įtraukiančiai. Gal net norėtųsi tęsinio, bet jau antrą sezoną nemokytojaujate... Kokius jausmus jums kelia ateinantis rugsėjis?
Kol kas nuo mokyklos ilsiuosi. Nors ten nedirbu tik antri metai, atrodo, kad mokytojavau labai seniai. Kitąmet gal vėl grįšiu į kurią nors mokyklą Lietuvoje, o gal pabandysiu išvykti į kokią nors lietuvių mokyklą užsienyje. Tačiau tikrai norėčiau mažesnio krūvio, kad vėl nepervargčiau, neperdegčiau.
Man negaila besibaigiančios vasaros. Kai nereikia pačiam mokytis, kai nebedirbu mokykloje, rugsėjo labai laukiu. Bus smagu palydėti dukrą į ketvirtą klasę. Turime tradiciją Rugsėjo 1-ąją su tėvais, seneliais nueiti šventinių pietų. Taip buvo, kai augau aš, taip darome ir dabar.
Tuos trejus metus, kai dirbau mokykloje, Rugsėjo 1-osios kardelių jūra man irgi patiko. Tačiau tada turėjau