Biologė Vita Nedzveckaitė – apie braškių sodinimą, priežiūrą ir didžiausius kenkėjus

Tačiau kaip užsiauginti, kad nereikėtų pirkti prekybos centruose? Vienas malonumas savo lysvėje skinti saulės nubučiuotas, dar šiltas uogas, raustančias tiesiog akyse. Portalui Ji24.lt atsakymus apie braškių auginimo ypatumus pateikia biologė Vita Nedzveckaitė.

– Pirmas klausimas, kuris iškyla nepatyrusiam augintojui: kada geriau sodinti braškes – pavasarį ar rudenį?

– Išties geras klausimas. Kodėl mes dažniausiai braškes sodiname rudenį? Ogi todėl, kad pavasarį dažniausiai nebūna, ko sodinti, t. y. neturime sodinamosios medžiagos. Kas dažniausiai pardavinėja daigus? Tie, kurie augina uogas. Po braškių derėjimo jų krūmai prileidžia daug ūsų, kuriais ir dauginasi braškės. O tuos ūsus, pasibaigus sezonui, reikia pašalinti iš dirvos, ją išvalyti, kadangi jie trukdo kitų metų derliui. Štai tada ir pasipila skelbimai, kad parduodami daigai, kuriuos skubame pirkti ir sodinti.

Žmonės, kurie patys sau augina dauginamąją medžiagą, elgiasi taip pat. O štai tam, kad pavasarį turėtume daigų, reikia juos atskirti dar rudenį, iš naujo sodinti, laukti kito pavasario, vasaros – tai užima laiko bei vietos.

Aš manau, kad tik dėl tos priežasties žmonės dažniausiai braškes sodina vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Nes šiaip jau geriausia braškes sodinti vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje (gegužės pabaigoje, birželio ar liepos mėnesiais).

Braškės, beje, labai atsparios persodinimams. Tik norėdami gero rezultato, ruoškitės sodinti praėjusios vasaros daigus – svarbu to nepamiršti ir ruošti roges vasarą. Būtent tada kitais metais jūs džiaugsitės visaverčiu derliumi. O štai rudenį pasodinus, kitais metais derlius būna labai prastas, rekomenduojama netgi išskinti žiedus, kad krūmeliai nesusilpnėtų.

Taip pat skaitykite: Lietuviškų arbūzų veisėja Vita Nedzveckaitė: „Jei auginate agurkus, užsiauginsite ir arbūzų“

Geriausia braškes sodinti vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje. Būtent tada kitais metais jūs džiaugsitės visaverčiu derliumi.

– Kodėl svarbu rudenį išvalyti laukus nuo vegetatyviškai pasidauginusių braškių?

– Šis darbas labai reikalingas ir būtinas. Dažnai, kai parduodami daigai, būna parašyta, pabrėžta, kad juos reikia imti iš pirmamečio daigyno. Kodėl? Dėl labai paprastos priežasties. Nereikia galvoti, kad daigai iš antramečio ar vėlesnio daigyno būna prastesni.

Tikrai nesikeičia jų kokybė, bet braškės turi savybę labai greitai pasisėti, ir tie sėjinukai kartu su braškių daigais, kol daigynas yra eksploatuojamas, labai greitai užauga bei nesiskiria nuo vegetatyvinio daigo. Bėda ta, kad žmonės taip gali prisisodinti jau neveislinių braškių.

Tai didelė problema, ir jeigu augintojai gerai neišsivalo braškyno, nepalieka tik motininio krūmo, o dirvoje gausu ūsų ir prisisėjusių braškių, tuomet užauga daug negrynos veislės braškių mišinio. Tikėtis, kad jos gerai derės ir augs, tikrai neverta – turėsite daug braškių lapų, bet mažai uogų arba augs tik lapai, o uogų beveik nebus. Prisiminkite, kad braškės, jeigu jos yra padaugintos nevegetatyviškai, o iš sėklų, niekuo neprimena motininio augalo.

Taip pat skaitykite: Kaip sveiki maisto produktai gali pakenkti?

– Ar braškės lengvai pasisėja iš sėklų?

– Tai labai paprasta, kadangi braškių sėklos yra išorėje, tad uogoms nereikia nukristi ir supūti, kad jos pasisėtų – vien tik renkant sunokusias uogas, tų sėklų gali nubyrėti tikra galybė.

Taigi, patariu labai gerai braškynus išvalyti nuo ūsų ir tuo pačiu išrauti visus sėjinukus.

– Jeigu mes dabar perkame ir sodiname braškes – kada reikia tikėtis gardžiausio derliaus?

– Šiais metais pasodinę tikrai nesulauksime derliaus, nebent jis bus labai mažas. Kaip sakiau, pirmamečių braškių vieną kitą žiedelį, kuris žydės, megs vaisius, reikia nuskinti, kad nenualintų krūmo. Taip pat daug kas priklauso ir nuo to, kokius daigus auginsime.

Jeigu rinksimės iš dirvos, kur jie buvo likę nuo rudens, šalia braškių, daigai tikrai nederės. Bet jeigu praėjusią vasarą išėmėme braškių daigus, išpikavome, jie užaugino antrinį, tvirtą, gerą šaknyną, tuomet jau braškės daigas visai kitoks, kokybiškas, stipresnis ir šiais metais gali šiek tiek derėti.

Braškės daigai nėra vienodi – viskas priklauso nuo to, kaip auginame. Todėl dažnai sakau, kad geriausia pasinaudoti profesionalų paslaugomis ir nusipirkti daigų su geru šaknynu.

– Kokias veisles patartumėte rinktis pradedančiajam daržininkui?

– Šia tema norėčiau patarinėti mažiausiai. Jeigu tai nėra pramoninis auginimas, o auginti norima tik savo šeimos reikmėmis, reikėtų nepamiršti, kad žmonių skonis labai skiriasi.

Taip pat skaitykite: Balandžio mėnesio darbai sode ir darže

Kiekviena braškių veislė turi savo specifinį skonį, pagal kurį ir reikėtų rinktis. Štai pardavimui braškes auginantys žmonės ieškos vienokių savybių – uoga turės būti tinkama transportuoti, atspari uogų puviniui, tačiau tokios gali prarasti skonio savybes; tie, kurie nori pradžiuginti savo šeimyną pačių užaugintomis braškėmis, daugiau dėmesio kreips į skonines savybes ir pan. 

Pavyzdžiui, yra veislių, kurios labai jautrios pašaknio ligoms, ir žmonės, kurie nelinkę savo soduose naudoti chemijos, įvairių fungicidų, tikrai tokių netrokš.

Užtai patarčiau sodinti bent keletą veislių, kurios dera skirtingu laiku, ir per kelerius metus atrasite, kas labiausiai jums patinka.

Atsižvelkite ir į derėjimo laiką – yra ankstyvosios, vidutinio vėlyvumo, vėlyvosios braškės.  Pavyzdžiui, labai ankstyvos turi minusų, kadangi labai apšąla žiedai. Taigi, turėčiau pastebėti, kad nėra tokios braškių veislės, kuri būti universali kiekvienu atveju. Užtai patarčiau sodinti bent keletą veislių, kurios dera skirtingu laiku, ir per kelerius metus atrasite, kas labiausiai jums patinka.

Dažnai žmonės nori išbandyti ir egzotines veisles, pavyzdžiui, yra baltų braškių. Tačiau aš rekomenduočiau iš pradžių pasidomėti, kur jos išvestos, kokiomis sąlygomis auga ir panašiai. Nes galbūt įdėsite daug darbo, o tos braškės visiškai nederės, per žiemą iššals, ir liksite it musę kandę. Tarkime, iš itališkų veislių pas mus Lietuvoje dera vos viena. 

– Kokioje žemėje braškės geriausiai auga?

– Joms reikėtų lengvesnės dirvos, į kurią lengvai susigertų vanduo, kadangi kaip minėjau, braškės jautrios pašaknio ligoms, tad susikaupęs vanduo gali jas pražudyti (nes susidaro geros sąlygos grybelinėms ligoms plisti), prasideda puviniai ir pan. 

Braškės mėgsta būti patręštos, tada geriau dera. Tik labai svarbu nepertręšti azotinėmis trąšomis, nes krūmeliai augins didelius lapus ir negausiai žydės. Jeigu patys nesidomite, kokios trąšos tinka labiausiai, naudokite specialistų sukurtus trąšų mišinius braškėms.

Taip pat skaitykite: Kvapnioji citrinžolė: kaip ją užsiauginti?

– Kiek laistymas svarbus braškių auginimo procese?

– Viskas priklauso nuo oro – būna tokių vasarų, kada apie laistymą nė nereikia galvoti, braškės net supūva nuo per didelės drėgmės. Bet jeigu vasara sausa, tuomet laistyti būtina. Laistykite kuo arčiau žemės paviršiaus, o ne ant viso krūmo. Braškėms ypatingai tinka kapiliarinis laistymas, nes lapai ir uogos lieka sausi. Aišku, jeigu laisto lietus, tai tuomet nieko nepakeisime.

Laistykite kuo arčiau žemės paviršiaus, o ne ant viso krūmo. Braškėms ypatingai tinka kapiliarinis laistymas, nes lapai ir uogos lieka sausi.

Sausra, beje, gali sunaikinti pusę derliaus, taigi, stebėkite orus atidžiai ir, laistydami braškes, į tai atsižvelkite.

– Kokios ligos dažniausiai puola braškes?

– Labiausiai jas nukankina pašaknio ligos, įvairūs grybeliai, virusinės ligos, bakteriniai puviniai, pavyzdžiui, pastarieji gali pakenkti ir uogoms,  ir šaknies kakleliui. Dažniausiai tokios ligos prasideda dėl per didelės drėgmės. Taip pat didelę įtaką daro veislės atsparumas ligoms ir kenkėjams. 

Beje, dar viena didelė bėda, kuria pastaruoju metu skundžiasi vis daugiau braškių augintojų – tai grambuolių (karkvabalių) lervų daroma žala. Jos gyvena dirvoje net trejus metus ir pridaro daug bėdų, sunaikina braškynus. Taip yra todėl, kad antrų ir trečių metų lervos šliaužia po žeme, yra aktyvios, minta braškių šaknimis, ir matome, kaip sveikas krūmelis per kelias dienas nuvysta – grambuolių lervos nugraužia šaknis akimirksniu.

Beje, dar viena didelė bėda, kuria pastaruoju metu skundžias vis daugiau braškių augintojų – tai grambuolių (karkvabalių) lervų daroma žala.

Taip pat skaitykite: Naikiname kenkėjus: graužikus, tarakonus, museles

Kaip kovoti? Galiu pasidalinti savo patirtimi: jokiu būdu neklokite žemės juoda plėvele, kurią dažnai naudojame soduose. Grambuolio patelė labai jautriai reaguoja į temperatūrų skirtumus, todėl stengiasi sudėti kiaušinėlius ten, kur šilta. Žemė po ta juoda plėvele šiems kenkėjams labai patinka.

Ką darau aš? Keliu inkilus, kadangi varnėnai grambuolius puikiai išgaudo. O cheminių priemonių, kuriomis būtų galima laistyti dirvą, Lietuvoje nėra, tuo labiau, kad tai būtų nuodingas pasirinkimas.

Taip pat grambuolio patelės nemėgsta sujudintos dirvos, taigi būtinai purenkite savo braškynus.