„Bliuzo naktų“ 30-metis atšvęstas aukšta nata: ryškiausios žvaigždės ir šmaikščios krikštynos
„Kai pamačiau savo elektroniniame pašte žinutę iš „Bliuzo naktų“, iškart sakiau: „Yes!“. Atvykęs į Varnius po 8 metų pertraukos iš tiesų jaučiuosi, kaip grįžęs namo“, – kalbėjo amerikietis dainininkas Earlas Thomas, pasirodęs antrąjį „Bliuzo naktų“ vakarą. Lygiai taip pat festivalyje jaučiasi senbūviai, kurie čia atvyksta kasmet, nemažai jų su „bliuzais“ – nuo pat pirmojo festivalio.
Prie Ąžuolo scenos šeštadienio rytą prasidėjo bliuzo šokiai, vėliau čia pasirodė „Vaiva‘s blues“. Viktoras Diawara visus teleportavo į Malį, o vėliau jam‘ino kartu su „The Road Band“ muzikantais ir festivalio organizatoriumi Algirdu Barniškiu-Blėka. Kadangi Viktoras „Bliuzo naktų“ programoje grojo pirmą kartą, festivalio senbūviai siūlė jį čia pat pakrikštyti šventu Lūksto ežero vandeniu. Ne vienas jų vilkėjo marškinėlius, liudijančius, kiek metų juos su „Bliuzo naktimis“ sieja bendra istorija: buvo firminių marškinėlių iš 1996-ųjų, 2007-ųjų, 2014-ųjų festivalių. „Kodėl mes atvažiuojam? Nes čia – labai gerai!“ – kalbėjo jie.
5-ąjį kartą į „Bliuzo naktis“ atvyko ir repo improvizacijos meistrai „Freestarz“, kurie šį festivalį laiko savo grupės vardo gimtadieniu. Prie Ąžuolo jie užkūrė smagų vakarėlį, vėliau reperiai perdavė estafetę „Mood Sellers“ orkestrui, o šie surengė nuotaikingą muzikinę eiseną iki Didžiosios scenos, kur ir atidarė antrojo vakaro programą.
Ten pasirodė „Kedrostuburas“, o Džiugas Širvys savo koncerto metu priminė, kad Ukrainoje tebevyksta karas, bet tevienija tikėjimas, kad Ukrainos pergalė vis tiek bus pasiekta. Jo pasirodymo metu išmušė 21 val., kai susirinkusieji, iškėlę vėliavas ar pasipuošę gėlių vainikais, giedojo Tautinę giesmę.
Po iškilmingos dalies įvyko festivalio naujokų tradicinės krikštynos. Kartodami šmaikščius priesaikos žodžius, jie prisiekė rūpintis „bendrapalapiniečiais“, kaskart tris sykius nusilenkti einant pro Arinos namelį, išplauti bliuzasriubės vonią, kurioje buvo išvirta beveik tona tradicinės žuvienės. Prisiekę atvykti kitąmet, naujokai ir patys buvo išprausti senbūvių.
Festivalio senbūviais drąsiai galima vadinti ir „The Road Band“, čia grojančius dešimtmečiais. Aleksandro Belkino sukurtas festivalio himnas nesuskaičiuojamą galybę kartu skambėjo festivalio jubiliejuje. Po jų čia grojo ir ištikimi „Bliuzo naktų“ draugai – „Latvian Blues Band“, ant scenos žengę su pagrindine šių metų žvaigžde – Earlu Thomu.
Odiniu kostiumu ir stilingais batais su apkaustais pasipuošęs Earlas padovanojo įspūdingą programą, kartu lenkdamasis į kelius latvių muzikantams. „Fantastiška grupė! Norėčiau su jumis apkeliauti pasaulį“, – kalbėjo jis. „Ir publika – neįtikėtina! Aš visus šiuos žmones norėčiau pasiimti kartu“, – sakė festivalį energingai uždariusi Adeama, ne vienam priminusi ugningąją Tiną Turner. Adeamai taip patiko „Bliuzo naktyse“, kad ji nusprendė festivalio teritorijoje likti iki pat savo skrydžio.
Vidurnaktį festivaliautojai „Bliuzo naktims“ sudainavo „Ilgiausių metų“, o organizatoriai uždegė festivalio pavadinimo raides, tradiciškai išplukdytas į ežerą, ir žvakutes ant didžiulio torto.
Festivalis baigėsi – festivalis prasideda! Prekyboje jau pasirodė kitų metų bilietai, kuriems iki pirmadienio galioja broliška nuolaida. Juos galima rasti bliuzonaktys.lt.
+73