„Bliuzo naktys 2019“ vyks su „Garbanotu“, D. Razausku, „Baltuoju Kiru“ ir kitais mylimiausiais

Gražia tradicija tampa tai, kad festivalyje jau nebe pirmus metus pasirodo jaunosios kartos draugai – grupės „Garbanotas“ ir „Baltasis Kiras“.

Sapninga psychedelic rock – psychoanalytic pop muzika ir nesvarbu, kur, kokia kalba, vakar ar rytoj, vienam ar tūkstančiui ją atliekantis ketvertas „Garbanotas“ visada žvelgia lengvai ir ramiai, pakilęs šiek tiek aukščiau virš visų. Metų pabaigoje studijinį albumą „Paskutinė saulė“ pristatęs kolektyvas triumfavo konkurse „Klipvid“, kuriame jų dainos „Liūdnos akys“ vaizdo klipas buvo pripažintas geriausiu.

„Bliuzo naktyse“ kompanijos „Garbanotas“ akys nebus liūdnos, nes jie grįš į seną, gerą Lūksto krantą, savo širdies festivalį, kur naktys maišosi su dienomis, rokas su bliuzu, gimtinės pievos su visa ko prigimdžiusia Amerika, kur visada gera sutikti savus ir išguldyti juos aikštėje priešais sceną, po atviru dangumi.

Pilnutėlę festivalio aikštę kasmet suburia ir „Baltasis Kiras“, kurio istorija jau neišskiriamai susipynusi ir suaugusi su „Bliuzo naktimis“. Ko gero, net ir festivalio veteranas Aleksandras Belkinas jau laukia susitikimo su savo jaunaisiais bičiuliais „Baltuoju Kiru“. Šios grupės vedlys Tautvydas Paulius Augustinas kaskart Aleksandrui pasiunčia labų dienų nuo scenos, kartu jie yra atlikę kultinį „Bliuzo naktų“ himną. „Man tikras lietuviškas bliuzas yra, kai groji ant vienos scenos su Aleksandru Belkinu“, – yra sakęs „Baltojo Kiro“ lyderis.

Tautvydui šis festivalis – apie stebuklus, apie muzikos ir klausytojo intymiausią santykį, apie draugystę. Juk būtent „Bliuzo naktyse“ galima visiškai lengvai susidraugauti su istorinio VW vabalo autobusiuko šeimininku ir gauti unikaliąją priemonę kelionei į Nidą, o pakeliui nusifilmuoti šiltą ir jaukų dainos „Mano draugai“ vaizdo klipą:

Festivalio istoriją pasakojančioje knygoje cituojamas ir praėjusiais metais „Bliuzo naktyse“ fantastiškai publikos priimtas dainų autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas: „Neįtikėtina publika. Visiškai neįtikėtina! Aš nežinau, ką jie vartoja ryte atsikėlę, bet kad 16 valandą šitaip chebra šoktų... Mes gi be būgnų atvažiavome, akustiškai pagroti... Ir kad pilnutėlė Pašiūrė šitaip palaikytų ir šitaip užsikurtų, – tai yra labai reta. Didelis džiaugsmas groti tokiai publikai. Žmonės yra šito festivalio esminis dalykas.“

„Bliuzo naktų“ žmonės pernai D. Razausko klausėsi Pašiūrėje, o šių metų festivalyje jis su savo suburta grupe „VOS VOS“ pasirodys Didžiojoje scenoje.

Prieš metus jie susiėjo ir išleido modernaus bliuzo ir roko albumą, taip ir pavadintą – „VOS VOS“. Tai – vos vos kitaip skambančios Domanto dainos, pritariant elektrine gitara, mušamaisiais ir bosu. Čia ir improvizacijos, ir ramybė, ir kosmosas, ir raudos, ir reggae muzika, dainos, kurių bendras vardiklis – ne tik poetiškai paslaptingi Domanto tekstai, bet ir subtilios bliuzinės aranžuotės.

„VOS VOS“ albumas buvo išgraibstytas per pusmetį, kolektyvas pasirodė daugybėje populiarių festivalių, surengė dešimtis koncertų. Šių metų „Bliuzo naktyse“ bus bene paskutinė galimybė išgirsti šią programą gyvai. 

Būtų stipriai netikėta, jei festivalyje nepasirodytų „Arina & Veto Bank“, – kompanija dalyvavo beveik visose „Bliuzo naktyse“. „Festivalyje nebuvau vienintelį kartą 1994 metais: dieną prieš labai „iškėlė“ dantį, be šansų važiuoti. Tais metais mano muzikantai „Veto Bank“ vis tiek grojo, vieni, o aš jau niekaip negalėjau. Tai buvo antrosios „Bliuzo naktys“, – prisimena Arina.

Bliuzas išlaisvina dainininkėje gyvenančią Laisvę, vaikštančią basomis, avinčią „oldskūlinius“ sportbačius, kitąsyk ir aukštakulnius, jei taip norisi. Jos įvaizdis gali kisti, bet balsas, atlikimo maniera, charakteris – jis visada toks pats. Ir nesvarbu, kokio amžiaus klausytojai, nesvarbu, ar jie pažįsta Ariną, tą – karalienę, ar išgirsta ją pirmąsyk ir netyčia pervadina į Mariną – tai atlikėja, kurios laukia visi ir be kurios festivalis nebūtų toks, koks yra.

Na, o naująją „Bliuzo naktų“ istoriją jau rašo kompanija „Rakija Klezmer Orkestar“, kuri pernai visiems įsiminė siautulinga klajoklių procesija nuo legendinio Ąžuolo iki Didžiosios scenos, prie kurios pakeliui improvizuotai prisijungė ir smagi olandų muzikantų ketveriukė „Ragtime Rumours“.

Prieš keletą metų „Rakija Klezmer Orkestar“ pradėjo nuo balkaniškų melodijų, vėliau pasinėrė į klezmer muzikos ieškojimus. Tai – žydų tradicinė muzika, grota vestuvėse, turguje, įvairiuose pasilinksminimuose.

Litvakiško klezmerio įrašų beveik neišliko, tad jie renka unikalų lobyną iš įvairių archyvų, važinėdami po Lietuvos žydų bendruomenes, siekdami autentiškai atkurti ir aranžuoti tai, kas kitados skambėjo miestų ir kaimų gatvėse, smuklėse bei namuose.