„Bliuzo naktys“ skelbia pirmuosius atlikėjus – atvyksta ir Sugaray!

Teksasietis, kurio pilnas vardas – Caronas Rayfordas-Sugaray, būdamas 7-erių jau talžė būgnus ir giedojo bažnyčios chore. Gospelo įtaka iki šiol girdima jo muzikoje. Tačiau būsimosios scenos žvaigždės vaikystė buvo baisiai vargana. Sugaray gerai pamena liūdną žaidimą, kurį žaisdavo su broliais – skaičiuodavo kelnių diržo skyles, rungdamiesi, kuris – lieknesnis. Motina viena augino tris berniukus ir kovojo su vėžiu. Kai ji iškeliavo į geresnįjį pasaulį, vaikams netikėtai palengvėjo. „Ji kentėjo, ir mes kentėjome“, – prisimena Rayfordas, po mamos mirties persikėlęs pas senelę.

Ten gyvenimo sąlygos iškart pagerėjo. „Kasdien turėjome maisto ir eidavome į bažnyčią, kurią aš mėgau – užaugau su gospelo chorais.“

Kai Sugaray uždainuoja, tu ne tik girdi kūrinį, – tu jį jauti kiekviena savo ląstele. Amerikiečio bliuzmeno vokalas yra tokios pat apimties, kaip ir pats artistas. Tačiau jis juda gracingai ir energingai, o jo šokio žingsneliai primena legendinį Jamesą Browną.

Šiuolaikinė muzika atlikėją sudomino bemaž prieš 15 metų, kai apsistojęs San Diego apylinkėse jis mėgavosi R&B ir funk su grupe „Urban Gypsys“, o vėliau tapo „Aunt Kizzy’z Boyz“ pagrindiniu vokalistu. Juos aplankė sėkmė, populiarumas augo lyg ant mielių, per metus tekdavo surengti 200 pasirodymų.

Pasipylė prizai tarptautiniuose bliuzmenų apdovanojimuose, gerėjo ir didėjo koncertų salės, „RBC Records“ pasiūlė pasirašyti sutartį. Didžiausias kompanijos brangakmenis buvo Sugaray: jis tikrai mokėjo dirbti su publika, labai greitai pavergdavo visą dėmesį ir meilę. 2010-aisiais atlikėjas išleido pirmą solinį albumą „Blind Alley“, kurį kritikai įvertino ypač palankiai. 2012-aisiais jis darsyk debiutavo scenoje: suvaidino „Tony“ apdovanojimą pelniusiame Brodvėjaus miuzikle „It Ain't Nothin' But the Blues“ ir 6 savaites kiekvieną vakarą pabaigdavo stovimomis ovacijomis.

2013-aisiais Sugaray įdainavo 9 kūrinius „Mannish Boys“ albume „Double Dynamite“, kuris triumfavo geriausio tradicinio bliuzo albumo kategorijoje Bliuzo muzikos apdovanojimuose. Atėjo laikas dar vienam solo albumui „Dangerous“, ir jo dainos netruko įsiviešpatauti bliuzą grojančių radijo stočių topuose.

Pernai Sugaray Rayfordas buvo nominuotas dviems Bliuzo muzikos apdovanojimų prizams. Be to, jis labai didžiuojasi savo naujausiais įrašais, kurie pasaulį pasieks gegužės 26 d. „The World That We Live In“ – originalios medžiagos albumas, pulsuojantis 1960–1970 dvasia. Senas geras bliuzo oldskūlas iš šio albumo nuskambės ir liepą Varniuose.

Puikias emocijas festivalyje „Bliuzo naktys“ padės sukurti įspūdį paliekanti atlikėja Vanesa Harbek. Šios talentingos vokalistės, gitaristės ir trimitininkės stilius – bliuzas, soulas, rokenrolas. Ji groja virtuoziškai, o skamba solidžiai.

Argentinietė V. Harbek sėkmingai apkeliavo bliuzo ir džiazo festivalius Meksikoje, Ekvadore, Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje, Kolumbijoje, Brazilijoje, Čilėje. Ten jos gitara pelnė didelį pasisekimą. Vanesa buvo pakviesta kartu su „Vargas Blues Band“ vykti į Europos „Hard Time Blues Tour“ kaip speciali kviestinė viešnia. Šiemet jos sulauksime Lietuvoje.

Festivalyje „Bliuzo naktys“ šią vasarą gros ir šalies publikai jau gerai pažįstami Latvijos bliuzmenai „Coolmans Report“, prie kurių galima rašyti ir Jungtinių Valstijų trumpinį, nes ketveriukė – prestižinio Berklio muzikos koledžo studentai. Nepaisant jų jauno amžiaus, grupė jau spėjo dalyvauti didžiausiuose bliuzo festivaliuose Anglijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Estijoje, taip pat ir Lietuvoje.

„Coolmans Report“ grojo ir su amerikietėmis Angela Brown bei Shanna Waterstown, ir su Justina Lee Brown iš Nigerijos. Tačiau kad ir kokia fantastinė vokalistė dirbtų ant scenos, didelė dalis publikos susižavėjimo atitenka Sintijai Grigorjevai – neprilygstamai bosistei su aukštakulniais.