Tik pandeminė dvejų metų pertrauka sutrukdė vienam seniausių Lietuvoje pramoginės muzikos festivalių „Bliuzo naktys“ švęsti 30-ies metų jubiliejų – šį savaitgalį įvyko 28-asis renginys. Tačiau jame netrūko to, ko per metus pasiilgsta ištikimiausi jo gerbėjai: geros muzikos (ne tik bliuzo), išradingai pasipuošusios visokio amžiaus publikos, maudynių Lūksto ežere, „bliuzasriubės“, pagalvių mūšio ir panašių išskirtinę festivalio atmosferą kuriančių atributų.
Pagrindinis „Bliuzo naktų“ – festivalio, vykstančio šalia Varnių – organizatorius Algirdas Barniškis-Blėka prasitarė, kad po dvejų metų pertraukos prikelti tokį renginį – tas pats, kas pradėti jį iš naujo. Nors organizacinių įgūdžių jis ir neprarado, tačiau per kelis metus daug pasikeitė pačių atlikėjų gyvenimuose: kas išvyko, kas ėmėsi kitokių veiklų.
Tačiau Blėka, pats būdamas muzikantu, stengiasi išlaikyti rokenrolo dvasią ir tvirtina, kad prie Lūksto ežero kasmet susirenka tie, kuriems bliuzas tapęs gyvenimo būdu: „Viskas, kas skamba čia yra bliuzas. Nesvarbu, kad jaunoji karta klasikinio bliuzo negroja. Nebūtina į tai žiūrėti tik kaip į muzikos stilių. Iš jo kilusioje muzikoje visada bus ir truputėlį liūdesio, ir šiek tiek linksmumo“.
Pasakodamas, kad norint surengti didelį tarptautinį festivalį svarbiausia – neprarasti entuziazmo, Blėka juokiasi prisiminęs seną posakį. Jį, tiesa, paverčia mįsle, nes nenori įžeisti kitokio stiliaus gerbėjų – atsakymą palieka sugalvoti skaitytojams: „Kai geram žmogui yra blogai – tai bliuzas. O kai blogam žmogui gerai – kas tuomet?“
Šių metų festivalyje koncertavo ir jo veteranai, ir pirmą kartą į renginį prie Varnių atvykę atlikėjai, tokie kaip Lukas Pilkauskas, „Kedro stuburas“, „Kamanių šilelis“ ir daugiau, taip pat – Alina Orlova su grupe. Atlikėja šiuo metu pristato savo naująjį albumą „Laumžirgiai“, kurio turo pradžia sutapo su jos 34-uoju gimtadieniu birželio 28-ąją.
„Bliuzo naktyse“ Alina dalyvavo pirmą kartą, tačiau, kaip pati prisipažino scenoje, daug apie šį festivalį buvo girdėjusi legendų ir pasakojimų. Jai grojant pirmuosius kūrinius iš už debesų, atvėsinusių per kelias dienas įkaitusią publiką, išlindo saulė.
Alina Orlova negroja bliuzo, tačiau, kaip pastebėjo festivalio organizatorius, jos dainose daug melancholijos ir filosofinio pasakojimo. Su tuo sutinka ir pati kūrėja: „Mano muzika kalba apie gilesnius dalykus, gal todėl joje nemažai ilgesio“.
Nors į Varnius ji atvyko tik vienam vakarui, spėjo pastebėti, kokia išskirtinė „Bliuzo naktų“ publika: „Matosi, kad daug kas čia jaučiasi tarp savų, visi tokie atsipalaidavę, gerai nusiteikę – gražiai mus priėmė“.
O paklausta, ar po premjeros šiame festivalyje nepasuks bliuzo kryptimi, nusijuokė: „Gal kai būsiu šiek tiek vyresnė. Bliuzą reikėtų groti gitara, beje, man šis instrumentas labai patinka – galbūt net bandysiu nuo pianino pereiti prie gitaros, paieškoti kitokio skambesio – naujausiame albume esu ja įgrojusi vieną kūrinį“.
Tad kas žino, gal per jubiliejinį renginį šalia „Bliuzo naktų“ veteranės ir visų festivalių dalyvės Arinos atsiras ir bliuzo naujokė Alina?
Fotogalerija:
Fotogalerija:
