Bobui Dylanui Prancūzijoje panaikinti kaltinimai dėl neapykantos kurstymo

Legendinis amerikiečių muzikantas buvo apkaltintas lapkričio mėnesį po 2012 metais duoto interviu žurnalui „Rolling Stone“, kuriuo pasiskundė Kroatų taryba Prancūzijoje (CRICCF).

Tame interviu kalbėdamas apie rasinius santykius Jungtinėse Valstijose, B.Dylanas sakė: „Ši šalis tiesiog per daug susikrušusi dėl spalvos. Žmonės kimba vieni kitiems į gerkles vien dėl to, kad yra skirtingų spalvų. Juodieji žino, kad kai kurie baltieji nenorėjo atsisakyti vergovės – kad jeigu būtų buvusi jų valia, jie tebebūtų po jungu, ir jie negali apsimesti, kad to nežino. Jei tavo kraujyje yra vergų šeimininkas ar klanas (kukluksklanas – red. past.), juodieji tai junta. Tas dalykas užsiliko iki šių dienų. Visai kaip žydai gali justi nacių kraują, o serbai gali justi kroatų kraują“.

Jei tavo kraujyje yra vergų šeimininkas ar Klanas, juodieji tai junta. Tas dalykas užsiliko iki šių dienų. Visai kaip žydai gali justi nacių kraują, o serbai gali justi kroatų kraują, – per interviu sakė Bobas Dylanas.

Teisėja nusprendė, kad 72-ejų muzikantas nedavė sutikimo skelbti jo komentarus prancūziškojoje „Rolling Stone“ versijoje, kuria buvo pagrįstas CRICCF skundas. Tačiau teisėja nurodė dėl šių kaltinimų teisti prancūziškojo leidimo direktorių.

„Labai džiaugiuosi, kad teisingumo sistema suprato, jog Bobas Dylanas niekada neketino nieko įskaudinti ar apšmeižti“, – sakė jo advokatas Thierry Marembert'as.

Pagal minimus kaltinimus Prancūzijoje galima skirti kalėjimo iki vienų metų bausmę ir baudą iki 45 tūkst. eurų, bet praktiškai bausmės būna gerokai švelnesnės.

Apie jam pateiktus kaltinimus B.Dylanas buvo informuotas lapkritį, kai lankėsi Paryžiuje su trimis koncertais ir kai Prancūzijos vyriausybė įteikė jam prestižinį Garbės legiono ordiną, kuris gali būti teikiamas bet kokiam užsieniečiui, pasitarnavusiam Prancūzijos interesams ar palaikiusiam jos vertybes.

Kroatija ir Serbija įnirtingai kariavo po Jugoslavijos subyrėjimo ir per tą 1991–1995 metų karą žuvo maždaug 20 tūkst. žmonių. Kroatai labai jautriai reaguoja į jų paminėjimus esant su naciais susijusiam kontekstui.

Ankstesnis jų bandymas susikurti valstybę įvyko Antrojo pasaulinio karo metais, su vadinamąja Nepriklausoma Kroatijos Valstybe. Tuometis judėjimo „Ustaša“ – nacių sąjungininko – režimas savo mirties stovyklose išžudė šimtus tūkstančių serbų, žydų, romų ir antifašistų kroatų.

Garsiausia jų mirties stovykla buvo Jasenovacas, dar vadinamas Kroatijos Aušvicu.

Iki šių dienų ginčijamasi dėl Jasenovace nužudytų žmonių, daugiausia – serbų, skaičiaus. Kroatijos vyriausybės nurodomas skaičius yra 80 tūkst., o serbai kalba apie 700 tūkstančių.

Tačiau daugelis kroatų kovojo antifašistinio partizaninio judėjimo, kuriam vadovavo Kroatijoje gimęs buvusios Jugoslavijos prezidentas Josipas Brozas Tito, gretose.

Kroatijai 1991 metais paskelbus nepriklausomybę, kai kurios organizacijos bandė reabilituoti tam tikrus „Ustaša“ režimo aspektus. Jo šalininkų kartais galima pamatyti futbolo stadionuose, demonstruojančius nacių pasisveikinimą.