Borisas Johnsonas – nusprendęs išvesti savo šalį iš Europos Sąjungos

Nereikia būti politikos ekspertu, kad suprastum, jog britams ir visai Europai nuobodu nebus, – Johnsonui lemta išvesti savo šalį iš Europos Sąjungos, ir jis pažadėjo spalio 31-ąją tai padaryti. Breksitas, šiaip ar taip, įvyks, bet vadovaujantis šaliai britų Trumpas, kaip jį kartais vadina, – papildomas rizikos veiksnys. Nors... žinovai sako, kad Amerikos prezidentą britų premjeras primena nebent šukuosena, kurią kasdien prieš pasirodydamas viešumoje specialiai šiaušia (ji tokia populiari, kad net turi savo feisbuko ir tviterio paskyras), skandalingais pareiškimais ir ne mažiau skandalingu asmeniniu gyvenimu bei itin laisvu požiūriu į faktus. Bet, kitaip nei Trumpas, Johnsonas seniai sukiojasi politikoje. Tiesa, išgarsėjo ne tiek tvirta pozicija ar lyderio savybėmis, kiek aštriu liežuviu.

Savi bičai parlamentuose ar vyriausybėse retai būna atsitiktiniai žmonės. Johnsonas – irgi ne darbo liaudies pasiuntinys. Iš tėvo pusės jo genealoginis medis siekia karališkąją šeimą ir įtakingus Osmanų imperijos veikėjus, iš mamos pusės seneliai ir proseneliai – intelektualai, vertėjai, žurnalistai. Ne visai įprastą britui vardą gavo Meksikoje tėvų pažinoto rusų emigranto garbei.

Turint tokią giminės istoriją kelias dėsningas: Itonas (su karališkąja stipendija), Oksfordas – draugystė su tokiais pačiais aukštesnės vidurinės klasės atstovais ir aukštuomenės vaikinais. Gavęs antikinės literatūros ir klasikinės filologijos diplomą, studentas Johnsonas krimtosi, nes tarp bendrakursių buvo tik antras. Pirmojoje darbovietėje „The Times“ vyrukui, turinčiam ryšių ir prestižinį diplomą, švietė gera karjera, tačiau jau tada jis pirmą kartą susimovė dėl polinkio į melagystes: istoriko (ir Boriso krikštatėvio) Colino Lucaso citata straipsnyje apie garsų archeologijos atradimą neva buvo paties Johnsono sugalvota. Be to, skelbė skandalingą netiesą.

Pernelyg kūrybingas žurnalistas buvo išprašytas pro duris. Ir... gana greitai gavo korespondento darbą „The Daily Telegraph“ Briuselyje. Čia irgi nevengė žaisti faktais, tačiau vis tiek tapo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, politikos apžvalgininku, rašė skiltį apie automobilius vyrų žurnalui GQ, rengė naujienų laidą BBC. Net išleido eilėraščių knygą ir galėjo ja savaip didžiuotis – nesulaukė nė vienos geros recenzijos. Neišsipildė ir nė viena jo politinė prognozė, kurias skelbė žurnale „The Spectator“.

Šaipytis iš Europos biurokratų ir savų politikų buvo smagu („Kyla grėsmė britiškoms rožinėms dešrelėms“, „Sraigės – tai žuvys, pasak Europos Sąjungos“ – tokios buvo Johsono straipsnių antraštės; buvęs ES užsienio politikos komisaras Chrisas Pattenas ne veltui vadina jį vienu iš įtakingiausių melagingos žurnalistikos atstovų). Vėliau Johnsonas nusprendė pereiti į kitą barikadų pusę.

Konservatorių partijoje jis pakilo iki vicepirmininko. Tiesa, sėkmingą pradedančio politiko skrydį nutraukė sekso skandalas: paaiškėjo, kad Johnsonas kelerius metus apgaudinėjo žmoną (jau antrąją) su aukštuomenės kronikos autore ir savo pavaldine Petronella Wyatt, kuri, be kita ko, per jųdviejų romano metus buvo dukart pastojusi – pirmą kūdikį prarado, antrąkart nėštumą nutraukė. Pats herojus šią istoriją pavadino apversta gandų piramide, tačiau ji kainavo jam postą partijoje. Įniršusi teisėta sutuoktinė išgrūdo Johnsoną iš namų, bet po ketverių metų, kai šis kandidatavo į Londono mero postą, atsileido. Buvo ir kitų moterų (jis intrigavo publiką pareikšdamas, kad neturėjo tūkstančio moterų, jų buvo... „kiek mažiau“), yra ir bent du nesantuokiniai vaikai. Nenuostabu, kad praėjusį rugsėjį ponia Marina Wheeler (54) galiausiai paprašė skyrybų. Borisas ilgai neliūdėjo vienas ir šiuo metu rodosi su 24 metais jaunesne viešųjų ryšių specialiste Carrie Symonds (31).

Būsimasis Londono meras rinkėjams žadėjo norų išsipildymą („Jei balsuosite už konservatorius, padidės jūsų žmonos krūtinė ir tikimybė vairuoti BMW M3). Tokia netipiška programa padėjo: 2008 metais jis sėdo į miesto galvos krėslą (paaiškėjo, kad dviem kadencijoms). Ir... tapo geresniu meru, nei buvo galima tikėtis. Vienas iš jo darbų – 2012-ųjų Londono olimpiada. Išplėtotas miesto transportas ir „Boriso dviračiai“ – taip londoniečiai praminė nuomojamas dvirates transporto priemones, atsiradusias mero iniciatyva. Jis pats į darbą važiuoja dviračiu. Vardinį dviratuką dovanojo ir mažajam princui George’ui. Tokias pat dovanas vestuvių proga gavo princas Williamas ir Kembridžo hercogienė Catherine.

Norėdamas geriau pažinti miesto benamių gyvenimą, vieną naktį jis miegojo miegmaišyje Londono centre (šalia įsitaisė bičiuliui draugiją nusprendęs palaikyti rusų oligarchas Jevgenijus Lebedevas – jie susipažino ir susidraugavo per rinkimų kampaniją, Lebedevo leidinys „The Evening Standart“ visada buvo Johnsono tribūna). Norėdamas atkreipti dėmesį į vaikų neraštingumą, Trafalgaro aikštėje skaitė ištraukas iš klasikinės literatūros. Ir vadovavo miestui taip, kad po antrosios kadencijos 52 procentai gyventojų buvo įsitikinę, jog Borisas, arba BoJo, kaip pats save mėgsta vadinti, buvo geras meras (29 procentai teigė, kad buvo blogas). Žinoma, Londonas – dar ne visa šalis, o ir breksitas – sudėtingas reikalas. Bet jis šventai tiki Didžiosios Britanijos idėja, o Europos Sąjungą kartą palygino su prastai sukirptais apatiniais – vietomis jie nepakeliamai spaudžia, o kai kur nepadoriai plaikstosi.