Branduolinė energija: būti ar nebūti?

Statydami branduolines jėgaines, visi kalba tik apie pinigus ir naudą, ignoruodami faktą, kad gyvendami atominių elektrinių pašonėje, niekada negalėsime būti šimtu procentų saugūs. Kaip parodė pernai Japonijoje įvykusi Fukušimos branduolinė nelaimė, net taikydami griežčiausias saugumo priemones, negalime būti absoliučiai garantuoti, kad pavyks išvengti katastrofos. Beje, šiuo metu visame pasaulyje veikia per 400 atominių elektrinių, kurios pagamina apie šeštadalį pasaulio suvartojamos elektros energijos.

Ar tikrai pigi, švari ir saugi?

Branduolinės energetikos šalininkai bando įteigti, kad ateitis priklauso būtent šiai energijos rūšiai, nes ji yra palyginti pigi ir nekenksminga. Tačiau tikėjimas „pigia“, „švaria“ ir „saugia“ branduoline energija pamažu sklaidosi. Ši energija toli gražu nepigi, nes atominių jėgainių statybos darbai, jų eksploatacija, saugumo užtikrinimas ir radioaktyvių atliekų saugojimas kainuoja milžiniškus pinigus. Teigiama, kad atominė elektrinė neteršia aplinkos ir gali padėti išspręsti klimato kaitos problemas. Iš tiesų jau pastatyta branduolinė jėgainė išmeta mažai anglies dvideginio ir kitokių teršalų, bet įvertinę visą branduolinį ciklą – nuo urano išgavimo iki radioaktyvių atliekų tvarkymo – pamatysime, kad jis visiškai neekologiškas. Uranas nėra atsinaujinantis energijos šaltinis, o jo atsargos sparčiai mažėja.

Vis dažniau abejojama ir šios energijos rūšies saugumu. Viena didžiausių baimių naudojant atominę energiją yra avarijos arba teroristų atakos pavojus. Vokietijos mokslininkų atliktoje studijoje skelbiama, kad eksploatuojant atominę elektrinę 40 metų rimtos avarijos tikimybė yra vos 0,1 procento. Europos Sąjungoje eksploatuojama daugiau nei 150 atominių jėgainių. Rimtos avarijos tikimybė Europoje yra 16 procentų. Pasaulyje eksploatuojama per 400 atominių jėgainių. Tikimybė, jog per 40 metų vienoje iš jų įvyks avarija, yra net 40 procentų. Skaudi patirtis rodo, kad avarija atominėje elektrinėje gali įvykti dėl daugybės priežasčių: žmogaus klaidos, įrangos gedimo, gamtos kataklizmų...

Galvos skausmas – radioaktyvios atliekos

Branduolinės energetikos pramonė per daugiau nei 50 metų pagamino didelius kiekius pavojingų radioaktyvių atliekų, ir tai yra didžiausias branduolinės energetikos trūkumas. Atominės atliekos, dėl jų skleidžiamo radioaktyvaus spinduliavimo, kelia grėsmingą pavojų sveikatai ir gyvybei, todėl turi būti izoliuotos nuo žmonių, gyvūnų ir augalų.

Šiuo metu panaudotas branduolinis kuras laikomas netoli žemės paviršiaus įrengtose saugyklose. Deja, tai – trumpalaikis sprendimas laukiant, kol šiek tiek sumažės atliekų temperatūra ir radioaktyvumas. Norint, kad branduolinėse atliekose esantis radioaktyvus plutonis suskiltų iki žmogui nepavojingo lygio, jas būtina laikyti izoliuotas maždaug 240 tūkst. metų. Taigi šį galvosūkį greičiausiai teks spręsti ateinančioms kartoms.

Planetos likimu besirūpinantys mokslininkai daro tokią išvadą: kol neradome saugaus ir patikimo būdo radioaktyvias atliekas padaryti nekenksmingas ir jas palaidoti, toliau aktyviai plėtoti branduolinę pramonę yra neatsakinga.

Radiacinės taršos pavojai

Gaminant elektrą atominėje elektrinėje, išskiriami nedideli anglies dvideginio kiekiai, bet branduolinės nelaimės atveju į aplinką patekusios radioaktyviosios medžiagos kelia kur kas didesnį pavojų nei šiltnamio efektas. Sprogus branduoliniam užtaisui ar įvykus didelio masto nelaimei atominėje jėgainėje (kokia 1986-aisiais buvo Černobylyje), į aplinką patenka milžiniški kiekiai radioaktyviųjų dalelių. Radioaktyvūs debesys ilgainiui pasklinda plačioje teritorijoje. Priklausomai nuo oro masių srautų ir kitų sąlygų atmosferoje, jie gali apkeliauti visą Žemės rutulį ir sukelti aplinkos radiacinio fono anomalijų, galiausiai nusės ir užterš teritoriją. Branduolinių nelaimių atveju gali būti užterštos tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorijos, jose esantys žmonės, gyvūnai ir augalai. Įvykus tokio masto katastrofai, neįmanoma įvertinti padarytos žalos, nes radiacijos poveikis žmogaus organizmui išryškėja tik po kurio laiko. Jonizuojanti radiacija, kuri išspinduliuojama atominių sprogimų metu arba įvykus avarijai branduolinėje jėgainėje, žmogaus organizmui labiausiai kenkia vienu aspektu – ji silpnina ir ardo ląstelių DNR. Pažeistos ląstelės žūsta arba mutuoja į audinius, iš kurių formuojasi piktybiniai navikai.

Didžiausios atominių reaktorių katastrofos

Avarijos branduoliniuose objektuose jau pražudė tūkstančius ir suluošino milijonus žmonių, be to, pridarė nepataisomos žalos aplinkai. Prisiminkime didžiausias ir skaudžiausias atominių reaktorių katastrofas.

► Pirmoji pasaulyje branduolinė jėgainė buvo paleista 1951-aisiais. Prabėgus metams po jos atidarymo, įvyko pirma rimta katastrofa. Kanados „Chalk River“ atominės jėgainės darbuotojas atsitiktinai atidarė keturias sklendes, kurios reguliavo slėgį sistemoje. Pakitus slėgiui, reaktoriaus galingumas staiga padidėjo, tai suardė šerdį. Keli stiprūs sprogimai išsviedė į viršų keturių tonų svorio dujų rezervuaro kupolą. Bandant gesinti gaisrą, į aplinką išsiliejo didelis kiekis aušinamojo skysčio, užteršto radioaktyviosiomis atliekomis.

► 1957 m. rugsėjo 29 d. Rusijos branduolinių ginklų gamybos komplekse „Majak“ įvykusi katastrofa daugelio ekspertų laikoma didesne nei Černobylio. Sugedus reaktorių komplekso aušinimo įrangai, radioaktyvios atliekos ėmė džiūti ir saugykla sprogo. Pasklidus radiacijai, buvo užteršta 22 tūkst. kv. km teritorija ir maždaug 270 tūkst. žmonių. Negana to, po avarijos pavojingos atliekos buvo pilamos į Tečos upę, buvo užteršti visi apylinkėse esantys geriamojo vandens telkiniai. Radiacijos lygis šiame regione ir šiandien yra vienas didžiausių pasaulyje, nors po įvykio prabėgo daugiau nei penki dešimtmečiai.

► 1979 m. kovo 28 d. dėl aušinimo sistemos gedimo įvyko nelaimė JAV Trijų mylių salos elektrinėje. Sugedus sklendei, kuri reguliavo aušinimo skysčio pumpavimą į reaktorių, ėmė kilti reaktoriaus šerdies temperatūra. Galiausiai nuo didžiulio karščio pradėjo irti branduolinio kuro strypai, o vėliau sprogo reaktoriuje susikaupę vandenilio garai. Po sprogimo elektrinėje jos apylinkėse gyvenančius žmones nutarta evakuoti tik praėjus penkioms dienoms. Dar ir dabar Trijų mylių salos elektrinės apylinkėse dažniau sergama vėžiu. Iškart po avarijos buvo užfiksuotas didelis vaikų mirtingumas.

► Skaudžiausia branduolinė avarija įvyko prieš dvidešimt penkerius metus – 1986 m. balandžio 26 d. sprogo reaktorius Černobylio atominėje jėgainėje, Ukrainoje. Avarija atominėje jėgainėje įvyko dėl reaktoriaus konstrukcijų netobulumo ir darbuotojų klaidų. Per bandymą viename iš blokų darbuotojai išjungė reaktoriaus savireguliacijos sistemą ir avarinės saugos sistemą. Kai grandininė reakcija tapo nebevaldoma, įvyko keli sprogimai. Avarijos metu elektrinėje dirbo apie 600 žmonių. 134 iš jų gavo didelę radiacijos dozę. 600 tūkst. žmonių, dalyvavusių likviduojant avarijos padarinius, taip pat buvo apšvitinti, nes nebuvo pasirūpinta jų saugumu. Radiacija buvo užteršta didelė Europos teritorija, paskaičiuota, kad ji paveikė apie 5 mln. žmonių.

P.S. Visame pasaulyje milijonai žmonių vis aktyviau ir garsiau pasisako prieš branduolinę energiją bei ragina valdančiuosius užuot puoselėjus naujus projektus, ieškoti saugesnių alternatyvų. Per pastaruosius metus surengta nesuskaičiuojama gausybė protesto akcijų visuose žemynuose. Japonijoje tokios akcijos nuo praėjusių metų Fukušimos avarijos vyksta nuolat.