Brangiausios žiemos olimpinės žaidynės: ką jos žada?

Sočyje netrukus įvyksiantis sporto renginys – pirmosios olimpinės žaidynės Rusijos Federacijos istorijoje. Kad būtų kuo mažiau nusivylusiųjų ir kuo daugiau aikčiojančių iš nuostabos, miesto organizacinis komitetas iš peties pluša septynerius metus. Tiek laiko prabėgo nuo 119-osios Tarptautinio olimpinio komiteto sesijos, kurios metu paaiškėjo, kad nugalėjęs miestus kandidatus Zalcburgą (Austrija) ir Pjongčangą (Pietų Korėja), Sočis tapo 2014 metų olimpinių žaidynių sostine. Ką ypatinga žada organizatoriai?

Vildamasi pritraukti kone ketvirtį milijono žiūrovų, Rusija didžiausias pasaulyje žaidynes rengia ištisus metus veikiančiame didžiausiame šalies kurorte prie Juodosios jūros. Istorijos mėgėjams galime priminti, kad Sočis 1838 m. buvo pastatytas kaip Aleksandrijos gyvenvietė, 1896 m. tapo miestu, o nuo XX a. pradžios pradėjo plėstis kaip kurortas. Jis unikalus gamta. Sportininkai ir norintys į juos paganyti akis kviečiami pakilti į sniege ir šaltyje skendinčius kalnus. Svajojantys apie šilumą ir purvo terapijas – likti apačioje. Žiema ir vasara vienu metu. Ko dar galima norėti?

Prabangos. Netrukus vyksiančios žaidynės jau dabar tituluojamos brangiausiomis per visą olimpiados istoriją. Iš pradžių žadėję investuoti 12 mlrd. dolerių, organizatoriai pribloškė galutine sąmata – 51 mlrd. JAV dolerių. Taigi rusams teko kišenes ištuštinti maždaug keturis kartus daugiau nei britams (2012 m. vasaros olimpinėms žaidynėms išleista per 15 mlrd. JAV dolerių) ir net keturiolika kartų daugiau nei kanadiečiams (2010 m. sporto šventė kainavo 3,6 mlrd. JAV dolerių).

Olimpiniai nesklandumai

Optimistai juokiasi, o prietaringieji ne juokais sunerimę. Spalio 7-ąją iš Graikijos į Rusiją atskridusi olimpinė ugnis organizatoriams rūpesčių kėlė kone kiekvieną dieną. 123 dienas po šalį keliaujantis ir 2900 miestų turintis aplankyti deglas kelis kartus buvo užgesęs. Visa laimė, kad prižiūrintieji atstovai su savimi turi „atsarginę ugnį“ arba prireikus iš kišenės išsitraukia žiebtuvėlį. Negana to, vienas deglo nešėjų – buvęs graikų-romėnų imtynių treneris 73-ejų Vadimas Gorbenka po garbingo darbo mirė nuo širdies smūgio.

Žibalo į ugnį vis šliukšteli politiniai reikalai. Dėl žmogaus teisių pažeidimų į Sočio olimpiadą atsisakė vykti JAV ir Prancūzijos vadovai Barackas Obama ir Francois Hollande‘as, Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas ir Europos Sąjungos teisingumo komisarė Viviane Reding. Dėl politinių nesutarimų didžiausioje žiemos šventėje neketina dalyvauti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ir tai, tiesą sakant, jokia naujiena. Tik antikos laikais žaidynių metu būdavo nutraukiami karai ir visi be išimties keliaudavo šlovinti Dzeuso. Šiandien olimpiada gyventi draugiškai nebemotyvuoja. Priešingai, dėl karų ir išpuolių nutraukiamos varžybos.

Ką jau kalbėti apie baimę pasipainioti po kojomis teroristams. Sočis visai šalia neramaus Šiaurės Kaukazo regiono. Sklando gandai, kad jame veikiančios ginkluotos islamistų grupuotės per olimpiadą rankų sudėjusios nesėdės. Mat neseniai du galingi sprogimai nugriaudėjo Volgograde. Sausio pabaigoje susprogdintas populiarus restoranas Machačkaloje. Tačiau Rusijos specialiosios tarnybos prašo nekelti panikos. Dėl šventos ramybės miestą planuojama izoliuoti keliomis saugumo zonomis, griežtai kontroliuoti žmonių ir transporto priemonių judėjimą. Žadama, kad šventės vietoje dirbs 30 tūkst. saugumo tarnybų atstovų ir kariškių, o jiems talkins Amerikos FTB agentai.

Daugiau įdomių faktų apie olimpines žaidynes rasite naujausiame žurnale „Ji“.