35 milijonai eurų per sezoną ir premijos. Apie tokią sumą kalbama aptariant futbolo naujieną: rugpjūčio pradžioje vienas geriausių pasaulio žaidėjų Lionelis MESSI (34) paskelbė paliekąs Barseloną ir persikeliąs į Paryžių.
Taigi – sudie, „Barcelona“, ir sveikas, „Saint-Germain“ klube. Išlietos atsisveikinimo ašaros, prie įėjimo į „Camp Nou“ stadioną Barselonoje nebeliko Messi plakato, o šešių „Auksinių kamuolių“, keturių FIFA čempionų lygos taurių ir kitų apdovanojimų laimėtojas surengė pirmąją spaudos konferenciją Paryžiuje.
Atsisveikinimas nebuvo lengvas: jei neskaičiuotume „Newell’s Old Boys“, kuriame žaidė vaikystėje, „Barcelona“ – vienintelis klubas, kuriam jis priklausė per visą karjerą. Sužaidė 778 rungtynes, įmušė 672 įvarčius ir ne tik tapo fenomenaliuoju Messi, bet ir užaugo.
Argentiną jis paliko vos trylikos: gabus ir nuo mažens futbolą žaidžiantis vaikis stokojo augimo hormono, mažaūgiškumui gydyti reikėjo brangių vaistų, už kuriuos šeima neišgalėjo sumokėti. 2001-aisiais paauglį pastebėjęs futbolo komandos „Barcelona“ direktorius Charly Rexachas pasiūlė Messi šeimai persikelti į Ispaniją ir atlyginti Leo gydymo išlaidas. Jau per pirmąsias rungtynes žaisdamas jaunimo rinktinėje atvykėlis pelnė penkis įvarčius.
Gerai prasidėjęs romanas gerai ir tęsėsi. 2004-aisiais septyniolikmetis Messi debiutavo Argentinos jaunimo rinktinėje (žaisti Ispanijos rinktinėje atsisakė), dar po metų su ja laimėjo pasaulio jaunimo čempionatą ir tapo geriausiu žaidėju. 2008-aisiais su Argentinos rinktine pelnė Pekino olimpiados auksą, 2014-aisiais buvo pripažintas geriausiu Brazilijoje vykusio pasaulio čempionato žaidėju. Su „Barcelona“ dešimt kartų tapo Ispanijos čempionu, laimėjo šešias Ispanijos taures, aštuonias taurių taures, tris Europos taurių taures.