Britė Jessie Ware sako pamilusi Lietuvą: šalyje lankėsi ir įtemptu gyvenimo etapu

Vėl sugrįžti į Lietuvą. Ką jau gerai žinai apie šią šalį?

Tik tiek, kad po praėjusių metų pasirodymo buvo taip gerai, jog nusprendžiau vėl grįžti. Šį kartą dainuosiu apsupta gamtos, o tai – ypač malonus jausmas. Jūs, žmonės, buvote nuostabūs praėjusį kartą, todėl aš sugrįžau su dar daugiau muzikos. Tikiuosi nenuvilsiu.

Jessie, daug keliauji, rašai dainas, pristatai albumus. Kiek valandų per parą tu miegi, jei tai darai iš viso?

Dieve, tikrai nedaug. Paskutiniu metu galiu sau leisti pailsėti penkias su puse valandos. Labai norėčiau miegoti bent aštuonias, tačiau susilaukus kūdikio, keičiasi tavo gyvenimas. Auginu mergytę, kuriai beveik dveji. Normalu, kad mano grafikas yra priklausomas nuo jos.

Po to, kai tapai mama, jauti daugiau atsakomybės scenoje, kalbant viešai? Juk tavo dukra kažkada matys vaizdo įrašus, skaitys visus apie jos mamą parašytus straipsnius?

Prieš vaiką – buvau emocionali, dabar esu dar emocionalesnė. Beveik už visos mano muzikos – mintys apie dukrą. Ji – įkvėpimas. Žinoma, įsivaizduoju, kaip vieną dieną ji manimi didžiuojasi. Naujasis albumas „Glasshouse“ tarsi pasakoja apie įspūdžių kupinus pastaruosius metus. Kiekviena daina man yra apie kažką. Šita – apie mane, besilaukiančią kūdikio, kita – apie mano ir vyro tarpusavio santykius. Bet, manau, jog savo muziką aš skiriu visiems, ir žmonės gali su ja save susieti, net jei ir neaugina vaiko.

Šiuo gyvenimo etapu save suvoki labiau kaip motiną ar atlikėją?

Aš mokausi atrasti balansą. Šiuo metu jaučiu tikrai nemažą spaudimą. Kovoju su tuo. Norėčiau mokėti lengvai suderinti motinystę ir atlikėjos karjerą. Esu žmogus, man ne visuomet pavyksta, tačiau nepergyvenu – laikui bėgant tikrai tą padarysiu.

Tavo paskutinysis albumas kiek kitoks nei ankstesnieji, kas tam darė įtaką?

Taip. Kai kurie sako, kad ten šiek tiek daugiau popmuzikos. Tą dariau pačioje karjeros pradžioje. Tiesa, 2017-ųjų albume „Glasshouse“ , kurio pavadinimą aš sugalvojau pagal Edwardo Tomo poemą „I Built Myself a House of Glass” („Pastačiau sau stiklo namą“), mano darbuose atsirado daugiau fantazijos. Kaip jau minėjau – jis įrašytas per kelis įtempčiausius mano gyvenimo metus.

Kokia gerbėjų reakcija tave žavi? Yra dalykų, kurių koncertų metu negali pakęsti?

Norėčiau, kad niekas nefilmuotų ir nefotografuotų savo mobiliaisiais telefonais. Nepatinka, kai akimirkos yra perleidžiamos per naujųjų technologijų prizmę. Pasimėgaukite koncertu. Dainavimas festivalyje skiriasi nuo paprasto koncerto, tačiau net ir ten aš stengiuosi suvaldyti minią. Noriu matyti žmonių akis, o jei jie kartu dar ir dainuoja – būna nuostabu.