„British American Tobacco“ vadovas Marcinas Mielcarzas: „Skaičiai versle svarbūs tiek pat, kiek ir darbuotojų gerovė“

Martinas Mielcarzas / Dariuszo Sobieskio nuotrauka
Martinas Mielcarzas / Dariuszo Sobieskio nuotrauka
Grytė Liandzbergienė
Šaltinis: Žmonės
A
A

„Darbuotojo imlumas, troškimas dirbti, mokytis, siekti bendro tikslo man atrodo kur kas svarbiau už žinias ir patirtį – juk pastarųjų įgyjama darbe“, – teigia Marcinas MIELCARZAS (42), „British American Tobacco“ generalinis direktorius Baltijos šalims, dirbantis toje pačioje kompanijoje jau devyniolika metų.

Dirbti „British American Tobacco“ kompanijoje pradėjote 2004 metais nuo vadybos praktikanto, o dabar esate viso regiono vadovas. Kaip manote, kokios charakterio savybės padėjo nueiti tokį ilgą kelią?

Sunku save vertinti, bet manau, kad man labiausiai pasitarnavo nuoseklumas, sąžiningumas ir gebėjimas žvelgti į ateitį. Man vienodai svarbūs tiek komerciniai verslo rezultatai, tiek darbuotojų tobulėjimas ir gerovė, todėl džiaugiuosi atradęs įmonę, kurios vertybės tokios pačios.

Dirbate su tarptautine komanda. Kokių iššūkių tai kelia?

Mano nuomone, skirtingos darbuotojų asmenybės, tautybės, kartos, kultūros ir asmeninės patirtys atneša daug daugiau galimybių negu iššūkių. Tereikia skirti laiko įsiklausyti vieniems į kitus, suvokti, kas lemia kiekvieno iš mūsų veiksmus ir pasirinkimus, suvienyti jėgas – ir tuomet galime nuversti kalnus.

Martinas Mielcarzas
Martinas Mielcarzas / Dariuszo Sobieskio nuotrauka

Kokias darbuotojų savybes labiausiai vertinate?

Atsidavimą, atvirą požiūrį į pasaulį, bet man užvis svarbiausia – abipusis pasitikėjimas. Manau, kad tiek gyvenime, tiek versle galima atkurti ir atnaujinti absoliučiai viską, išskyrus pasitikėjimą. Pasitikėjimas yra esminis pamatas, kuriuo remdamosi puikios komandos gali pasiekti puikių rezultatų. Tikiu, kad kuriant aplinką, ugdančią kūrybingumą ir atsakomybės jausmą, pasiekiama ir gerų rezultatų, ir komandos tobulėjimo.

Ar parsinešate darbo į namus? Dalijatės verslo problemomis su šeima?

Jei paklaustumėte tik manęs, tvirtai atsakyčiau „ne“, bet jei pasiteirautumėte mano žmonos ar vaikų – jie greičiausiai atsakytų „taip“ (šypteli). Šioje kompanijoje praleidau pusę gyvenimo, esu emociškai susijęs su viskuo, kas joje vyksta, taigi kartais tikrai sunku atsiriboti. Stengiuosi atskirti verslą nuo šeimos, kita vertus, kai tikrai patinka tai, ką darai, – sugebi jausti tam tikras ribas, galbūt net nereikia skirti...

Kaip atsipalaiduojate po ilgos darbo dienos? Kokių pomėgių turite?

Auginu tris vaikus, todėl po ilgos darbo dienos manęs laukia ilgas vakaras namuose (juokiasi). Žinoma, juokauju... Stengiuosi visą laisvalaikį praleisti su vaikais, žaisdamas, diskutuodamas, ginčydamasis ir gamindamas maistą. O retkarčiais netgi randu laisvą valandėlę pažaisti skvošą ar neseniai atrastą padelį.


Gyvenimo moto:
Skaičiai versle svarbūs lygiai tiek pat, kiek darbuotojų gerovė.