Jungtinės Karalystės ambasadorė Lietuvoje Liz BOYLES šį postą užima vos daugiau nei pusmetį, bet jau spėjo pramokti lietuvių kalbos ir apkeliauti šalį. Maloni, elegantiška, gerų manierų dama, kurią lengvai palaikytum Anglijos karališkosios šeimos atstove, iš tiesų yra kietas riešutas: jos silpnybė – karštieji pasaulio taškai, o diplomatiniai iššūkiai – tik stimulas eiti į priekį.
Kitų šalių ambasadoriai retai varginasi mokytis lietuvių kalbos, o jūs ėmėtės nedvejodama, kad to daugiau niekada neprireiks. Ar šios pastangos – iš atsidavimo savo darbui?
Taip ir yra (juokiasi). Mokiausi labai intensyviai: tikrai sunki kalba! Norėčiau daugiau praktikuotis, bet kai susitinku su Lietuvos ministrais, greitai paaiškėja, jog jie angliškai šneka kur kas geriau nei aš lietuviškai, tad liekame prie anglų kalbos. Bet jau esu davusi keletą interviu lietuviškai: bendrauti su žmonėmis, kalbančiais gimtąja kalba, – visai kita patirtis nei su mokytojais, kurių akcentų esu įpratusi klausytis.
Kaip atsidūrėte Lietuvoje?
Neslėpsiu: galėjau rinktis, bet pretendavau būtent į šią poziciją – labai norėjau šio darbo. Mane nuo studijų laikų traukia gynybos sritis, o po Rusijos invazijos į Ukrainą šis regionas tapo itin svarbus saugumo ir gynybos kontekste. Žinia, jog eisiu ambasadoriaus pareigas, mane pasiekė kitą dieną po karaliaus Charleso III karūnavimo – tikrai džiaugiausi.