Britų duetas „Hurts“ Vilniuje gerbėjus apdovanojo gėlėmis, komplimentais ir trispalve

Pernai „Hurts“ pasirodė Palangoje, užpernai surengė koncertą Kaune. „Tikiuosi, kad Vilniuje pasirodymas taip pat bus fantastiškas“, – prieš kelias dienas Žmonės.lt sakė grupės lyderis T.Hutchcraftas, neslėpdamas noro savo akimis apžiūrėti sostinės ir išvysti vilniečių publiką. Vis dėlto Vilniaus, kuriame praleido iš viso dvi dienas, „Hurts“ taip ir neišvydo – jiems sutrukdė sostinę prausianti dargana. 

Likus kelioms valandoms iki koncerto bendraudami su Žmonės.lt „Hurts“ nariai negailėjo pagyrų gerbėjams iš Lietuvos. „Lietuviai – vieni didžiausių mūsų gerbėjų, kurie koncertų metu reiškiasi bene garsiausiai. Kaune buvo tiesiog nerealu... Žmonės, su kuriais bendravome, atrodė labai nuoširdūs ir draugiški“, – sakė T.Hutchcraftas. 

Koncerto organizatorius stebinę savo pageidavimais, „Hurts“ muzikantai pasirodė esą itin žemiški ir nebijantys su gerbėjais susitikti akis į akį – prieš pasirodydami Vilniaus scenoje jie susitiko su dešimčia ištikimiausių fanų, noriai su jais fotografavosi ir dalijo autografus.

Tiesa, nors lietuvius duetas vadino vienais didžiausių savo gerbėjų, itin didelio publikos susidomėjimo šįkart koncertas nesulaukė – į pasirodymą Vilniuje buvo parduota apie 3 tūkst. bilietų. Tuo tarpu pirmadienį vykusiame koncerte Rygoje susirinko daugiau nei 3 tūkst., o Taline savaitgalį „Hurts“ klausėsi per 5 tūkst. gerbėjų. 

„Hurts“ pasirodymą Vilniuje apšildė lietuvių grupė „Golden Parazyth“, ji kartu su duetu pasirodė visose Baltijos šalyse – koncertuose Latvijoje ir Estijoje. Taip nusprendė patys „Hurts“ ir lietuviams negailėjo pagyrų. 

„Golden Parazyth“ – Lietuvoje populiari savitos šiuolaikinės elektroninės muzikos grupė, kurios siela yra kūrėjas ir muzikantas Giedrius Širka. 2005 metais atsiradę tarsi iš niekur, jie netrukus tapo vienais iš įdomiausių jaunų elektroninės muzikos atlikėjų Lietuvoje. 

Ši lietuvių grupė kuria modernią elektroninę muziką, kurioje jaučiama nemažai ambient įtakos. Išskirtinis jos skambesio bruožas – savitas balsas, girdimas beveik visuose kūriniuose, kuris primena indie rock būdingą dainavimą.

„Golden Parazyth“ „Siemens“ arenos scenoje pasirodė kiek anksčiau nei 20 valandą, po pusvalandžio trukmės lietuvių šou gerbėjams buvo leista atsikvėpti: į sceną „Hurts“ užlipo keletas minučių po 21 valandos. Savo programai atlikti jie skyrė 1,5 valandos. 

Gerbėjams svarbias pasirodymo detales „Hurts“ suplanavo iš anksto – vos atvykę į areną organizatorių paprašė Lietuvos vėliavos, ją persirengimo kambaryje laikė pakabintą ant sienos. Muzikantai dar prieš koncertą patikino portalą Žmonės.lt, kad vėliavą žada neštis į sceną. 

Koncerto metu „Hurts“ dainavo ne tik senas ir puikiai pažįstamas dainas, bet ir naujausiame jų albume „Exile“, pagal kurį pavadintas koncertinis turas, skambančius kūrinius. 

Visiška tamsa, keli šimtai blyksinčių fotoaparatų ir švytinčių mobiliųjų telefonų, milžiniškas baltas užrašas „Hurts“ scenos viršuje ir gerbėjų klyksmai dėl kiekvieno vos įžiūrimo scenos darbuotojo krustelėjimo – taip vilniečiai skaičiavo paskutines minutes iki dueto pasirodymo scenoje.

T.Hutchcraftui ir A.Andersonui pasirodžius publika tiesiog pamišo – areną užtvindė kurtinantys gerbėjų klyksmai, didelį įspūdį kūrė tūkstančiai viršun iškeltų rankų. Savo pasirodymą duetas pradėjo kūriniu „Mercy“. Energingą ir skambų kūrinį sustiprino akinančių šviesų žaismas. 

„Vilniau, patriukšmauk!“ – publiką ragino T.Hutchcraftas, pasirodymo pradžioje veidą slėpęs po tamsiu gobtuvu. Abu muzikantai pateisino savo vardą – stilingu duetu laikomi „Hurts“ Vilniuje vėlei buvo pasipuošę juodais klasikiniais kostiumais, kurie buvo moderniai stilizuoti. 

Ryškios spalvotos šviesos, nuolat sudarančios skirtingas geomentrines figūras ir dažnai akinusios gerbėjus, įspūdį kūrė viso koncerto metu. Pats grupės lyderis T.Hutchcraftas energingai judėjo, kai to norėjosi, ir kukliai trypčiojo vietoje užgrojus lyriškesnėms melodijoms.

„Ar visiems viskas gerai? Gera grįžti į Lietuvą“, – drauge su publika atlikęs bene žinomiausią „Hurts“ hitą „Wonderful Life“ klausytojų klausė T.Hutchcraftas. Patenkintas ovacijomis užtraukė kitą – „Somebody to Die For“. Už begalinį gerbėjų palaikymą ir dainavimą drauge T.Hutchcraftas dėkojo lietuviškai tardamas „ačiū“, kelis kartus koncerto metu jis gerbėjus apdovanojo mėtydamas šiems rožes.

Nors gerbėjų, rodos, galėjo būti ir daugiau, jų aktyvumu „Hurts“, rodos, negalėtų skųstis: raginami šokti jie šoko, kartu dainavo nė neprašyti, rankų žemyn nenuleido viso koncerto metu, menkiausias tylos pauzes jie žudė kurtinančiais klyksmais. 

Bene audringiausios gerbėjų reakcijos sulaukį kūrinys „Stay“ – T.Hutchcraftui vos pradėjus dainuoti pirmąsias natas nuo kėdžių pakilo parteryje sėdėję gerbėjai, savo ovacijas jie vėlei stiprino klyksmais.

Vokalistas atrodė itin pamalonintas tokios reakcijos, lietuvišką „ačiū“ jis ištarė daugybę kartų.

„Hurts“ atliekant kūrinį „Illuminated“ publika viršun vėlei iškėlė mobiliuosius telefonus ir žiebtuvėlius, kūrinio klausėsi linguodama ir dainuodama drauge.

„Su jumis buvo „Hurts“. Tai – paskutinis mūsų kūrinys“, – iš anksto atsisveikinti mėgino T.Hutchcraftas, pristatydamas dainą „The Road“.

Nepavyko – audringa publikos reakcija „Hurts“ grąžino į sceną, duetas atliko šįkart iš tiesų paskutinįjį kūrinį – „Better Than Love“. Lietuvos vėliava pečius apsigaubęs T.Hutchcraftas trispalvę vėliau atidavė publikai dėkodamas, kad galėjo čia grįžti dar kartą.