Britų istorikas Dan Snow: „Istorija mus seka kiekviename žingsnyje“
„Visi atsakymai, kodėl šiandien gyvename būtent taip, slypi istorijoje“, – sako britų istorikas, istorijos populiarintojas, BBC, „History Chanel“ ir „Discovery Chanel“ istorinių laidų vedėjas Dan Snow. Lietuviškai pasirodžiusioje knygoje „Ši diena istorijoje“ (iš anglų k. vertė Aurelijus Katkevičius) D. Snow su didžiule aistra, glaustai, bet vaizdžiai nupasakoja visą žmonijos istoriją.
366 dienos (nepamirškime ir vasario 29 d.) – 366 įvykiai. Nuo to, kodėl Julijui Cezariui reikėjo būti kur kas atsargesniam liepos 14 d. iki Ados Lovelace ir Charlezo Babbage‘o susitikimo, nulėmusio šiuolaikinio kompiuterio prototipo atsiradimą. Istorijoje gausu netikėčiausių nutikimų ir dar netikėčiau iškilusių herojų.
Istorijos populiarintojas D. Snow puikiai žinomas tiems, kurie domisi istorija. Jo tinklalaidės „History Hit“ klausosi daugiau nei milijonas sekėjų. Paklausius jo, beveik nekyla abejonių, kad istorija pati įdomiausia sritis pasaulyje. Apie didžiulę meilę istorijai D. Snow pasakoja ir šiame interviu.
Vienai dienai į jūsų rankas patenka laiko mašina. Kur keliautumėte?
Nusikelčiau į Dionisijas – V amžiuje pr. Kristų Atėnuose vykusias milžiniškas šventes dievui Dionisui pagarbinti. Arba į Trafalgaro mūšį – smalsu sužinoti, kaip iš tikrųjų vykdavo garsieji jūrų mūšiai.
Kokį istorinį faktą jūs išskirtumėte kaip įspūdingiausią?
Beveik keturis tūkstančius metų, iki pat 1311 m., Cheopso piramidė buvo pats aukščiausias žmogaus rankų statinys. Kol jos neaplenkė Linkolno katedra...
Iš kur kilo tokia didžiulė jūsų aistra istorijai?
Dievinu istoriją. Juk ji seka mus kiekviename žingsnyje. Joje telpa visų, kada nors šiame pasaulyje gyvenusių žmonių likimai. Kad ir kur nukeliautum, kiekvienas kampelis mena tam tikrą istorijos tarpsnį. Renginiuose žmonės visada klausia, kokią įspūdingiausią vietą man teko aplankyti. Dauguma turbūt tikisi, kad paminėsiu Ankor Vatą ar ką nors panašaus. Tačiau man patinka gimtoji Britanija. Kad ir kur nukeliautum, pastatai, žmonės ir gamta mena tiek daug. Pavyzdžiui, šalia Mančesterio tebestovi Pramonės revoliucijos laikų medvilnės fabrikas, kur viskas prasidėjo.
Didžiulis susidomėjimas jūsų knygomis, laidomis, kolegų darbais rodo, kad istorija vėl grįžo į madą?
Taip. Po 1990 m. eiliniam piliečiui Vakaruose istorija nerūpėjo. Žmonės manė, kad istorijos vadovėliai jau parašyti ir naujų nebebus. Tačiau Rugsėjo 11-oji viską apvertė aukštyn kojom. Pasaulis pajuto, kad istorija niekada nesibaigia.
Kodėl ir šiandien istorija yra svarbi?
Nenoriu, kad skambėtų kaip moralas, bet jei norim išspręsti ar bent jau pamėginti suvokti šių dienų problemas, turim suprasti, kodėl jos išvis kilo. Niekaip neatslūgstančios pykčio bangos musulmonų atžvilgiu, nacionalizmas Kinijoje, baimės Šiaurės Korėjoje, korupcija Užsachario Afrikoje, izoliacionizmo nostalgija Didžiojoje Britanijoje, populizmas – viso to neįmanoma suprasti neįsigilinus į istoriją.
Kodėl Pietų Sudane, o ne Šveicarijoje vyksta karas? Kodėl Silicio slėnis yra Kalifornijoje, o ne Kryme? Kodėl nevykstame atostogauti į Somalį? Jeigu jums smalsu, kodėl dabar pasaulyje viskas vyksta būtent taip, pasidomėkite istorija – daug ką pamatysite kitomis akimis. Suprasite, kaip gera gyventi šiais laikais.
Ką pasakytumėte vaikui, kuris nenori mokytis istorijos. Kodėl verta lankyti istorijos pamokas?
Istorijos pamokos išmoko netikėti aklai viskuo, ką sako žmonės, ypač politikai. Ir nemėginti veržtis į Rusiją! Istorinis raštingumas – gyvybiškai būtinas. Tik tikri pakvaišėliai gali aklai pasitikėti kiekvienu politikų žodžiu. Jaunimas privalo išmokti rinktis patikimus informacijos šaltinius ir suprasti, kodėl kai kurie žmonės stengiasi jiems vienaip ar kitaip įtikti. Nėra nieko svarbiau nei kvestionuoti valdžią.
Stengiuosi vaikams įskiepyti meilę istorijai. Parodyti, kad istorija glaudžiai susijusi su dabartimi, net su tuo, ką vilkime, su mūsų ekonominiu statusu ar netgi mieste įvykstančiais nusikaltimais. Visa tai nutinka dėl įvairių praeities įvykių.