Britų lyderystės ekspertė tėvams: „Neišsišok ir būk kaip visi“ atgyveno“

Lyderystės kursą dėstanti ekspertė pabrėžia, kad buvimas lyderiu nereiškia, jog reikia užimti kokį nors įtakingą postą, tai reiktų suprasti kaip stipriųjų savo asmenybės pusių ugdymą ir savo vietos gyvenime atradimą. „Kiekvienas tam tikroje situacijoje gali tapti lyderiu ir įkvėpti kitus“, – sako ji.

Tarptautinių stovyklų ir prestižinių mokyklų forume „AMES STUDY THE WORLD Summer & Boarding schools 2020“ su Lietuvos mokyklų moksleiviais bendravusi ekspertė surado laiko pasidalyti savo įžvalgomis apie tai, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria lyderystės gebėjimus savo vaikams norintys išugdyti tėvai bei patys jaunieji lyderiai.

Jūsų dėstomame lyderystės kurse esama net 75 skirtingų tautybių studentų, ar daug tarp jų lietuvių?

Taip, per Lietuvoje veikiančią „AMES Education“ akademiją lietuvių atvyksta tikrai nemažai. Tiesa, lietuviai paprastai atvyksta ne mokytis anglų kalbos, o jau tikrai gerai ją mokėdami,  dalyvauja jaunųjų lyderių mokymuose, siekia įgyti studijoms universitete artimos patirties. Šių jaunuolių tikslas – specializuoti, aukštesnio akademinio lygio užsiėmimai.

Kaip apibūdintumėte jaunuolius iš Lietuvos? Kokie tautinio charakterio bruožai juos išskiria iš kitų tautybių?

Lietuviai yra labai darbštūs ir kruopštūs. Jie visuomet sėkmingai įsilieja į komandą, paprastai būna labai komunikabilūs. Tai plataus požiūrio žmonės, su jais dirbti tikrai malonu.

Ar galima teigti, kad kai kurių tautybių atstovams lyderystė yra tiesiog „užkoduota kraujyje“?

Dėl „buvimo kraujyje“ kiek suabejočiau (juokiasi), bet jaunų žmonių požiūris į lyderystę labai susijęs su tuo, kokį lyderystės pavyzdį jie mato savo šalyje ir savo aplinkoje. Lyderystės ugdymas labai priklauso ir nuo šalies švietimo sistemos, pavyzdžiui, Anglijoje švietimo sistema leidžia, net, sakyčiau, skatina iniciatyvą rodyti ir pačiam moksleiviui, ne tik mokytojui. Anglijos mokyklose lyderystė ugdoma patiems mokiniams suteikiant galimybę įgyvendinti tam tikrus sumanymus ar projektus.

Nesakyčiau, kad kai kurių tautybių atstovai nuo gimimo „pasmerkti“ būti lyderiais, bet lyderystė, geresni jos įgūdžiai gali padrąsinti žmones keistis ir keisti pasaulį.

Ar lyderystė – tai duotybė, o gal, vis tik, sunkaus darbo rezultatas?

Svarbu ir viena, ir kita. Vieni žmonės turi daugiau prigimtinio pasitikėjimo savimi nei kiti, tai jiems leidžia greičiau ir lengviau tapti lyderiais. Tačiau net ir žmonės, kurie turi mažiau pasitikėjimo savimi, gali būti kitus įkvepiančios asmenybės – tereikia surasti nišą, kur tie lyderystės gebėjimai atsiskleis. Grįžtant prie klausimo, ar lyderystė yra įgimtas gebėjimas, ar sunkaus darbo rezultatas, turiu pasakyti, kad negali būti lyderiu be sunkaus darbo – kiekvienas, kuris sunkiai dirba ir siekia užsibrėžto tikslo, gali tapti puikiu lyderiu jam aktualioje srityje.

Kalbant apie šių dienų jaunimą, kuris gyvena nuolat besikeičiančiame pasaulyje, ar lyderystės įgūdžiai ir pasitikėjimas savimi vis dar ateina iš šeimos, ar tai globalios aplinkos nulemiamos savybės?

Šeimos aplinka labai svarbi. Jaunas žmogus dažnai ieško tam tikro pastiprinimo, pritarimo savo sumanymams iš šeimos narių. Jei jaunuolis gyvena jį remiančioje aplinkoje, jo tėvai palaiko jo idėjas, paskatina siekti užsibrėžtų tikslų, tada ir jo pasitikėjimas savimi natūraliai augs. Žinoma, įtakos jaunų žmonių pasaulėžiūros susiformavimui turi ir aplinka, mokykla bei joje taikomas mokymo stilius ir supantys draugai.

Dažnai žmonės su tam tikru pavydu žvelgia į sėkmingą karjerą darantį kolegą ir sako: „Lengva jam būti sėkmingu, kai užaugo geroje šeimoje, kur viskas buvo padėta ant lėkštutės“. Ar iš tiesų „gera šeima“ yra toks jau tvirtas sėkmingos ateities garantas?

Gera šeima šiuo atveju ne ta, kuri galėjo aprūpinti materialiai, o kuri leido augti asmenybei, kuri skatino įgauti įvairių patirčių ir augino savimi pasitikintį bei savarankišką vaiką.

Koks būtų jūsų patarimas tėvams, kurie labai nerimauja dėl to, kad jų vaikai turi itin silpnus lyderystės įgūdžius – yra drovūs, vengia rodyti iniciatyvą?

Norėčiau, kad būtų toks mygtukas, kurį paspaudus būtų galima įjungti „lyderystės režimą“. Deja, tokio nėra. Šiandien jauni žmonės daug dalykų sužino iš socialinės medijos, jiems daug lengviau gauti bet kokią informaciją, nei buvo jų bendraamžiams prieš dvidešimt metų. Mano patarimas tėvams: klausykite savo vaikų ir paremkite jų sumanymus bei idėjas, bet svarbiausia – būkite su savo vaikais sąžiningi. Gyvenimas keičiasi: kai prisimenu save keturiolikos metų, prieš akis iškyla vaizdas, kai galėdavau iki sutemų važinėti dviračiu po apylinkes, o dabar šio amžiaus mergaitės sprendžia kitokias problemas, labai rūpinasi savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose ir kt. Tėvai turėtų būti kuo atviresni ir sąžiningesni su savo vaikais, leisti jiems daryti klaidų, iš jų mokytis ir tobulėti.

Kokius įrankius savo dėstomo kurso metu įduodate į rankas studentams, kurie mokosi lyderystės?

Mano dėstoma lyderystės programa yra paremta mokymusi per patirtį. Ji apima pristatymų pateikimo įgūdžių gerinimą, akademinius, laiko planavimo įgūdžius, darbą komandoje ir įvairių projektinių darbų atlikimą. Taip pat naudingas ne tik įprastas komandinis darbas, bet ir mokymasis dirbti su kitų kultūrų žmonėmis, patirti, koks būna bendravimas su skirtingų tautybių žmonėmis, kai yra labai didelis kalbos barjeras. Labai svarbu lyderiui išugdyti tam tikrą pagarbų požiūrį į kitų kultūrų skirtumus.

Kurso metu skiriamas dėmesys individualiam darbui su besimokančiuoju, koncentruojantis į jo silpnybių pavertimą stiprybėmis, skatinamas pasitikėjimas savimi. Ne kartą pačiai teko matyti atvejus, kai jaunuolis atvyksta į kursus labai tylus ir uždaras, o kursų pabaigoje to žmogaus juokas ar idėjos skamba garsiausiai auditorijoje.

Minėjote lyderystę per patirtį, bet ar lyderiui leidžiamos klaidos? Juk šių dienų visuomenėje visi tarsi gyvena idealų gyvenimą – priima tik teisingus sprendimus, į socialinius tinklus kelia tik gražias nuotraukas…

Mes ugdome ne tik pozityvias savybes, bet ir skiriame dėmesio žmogaus silpnosioms vietoms. Neignoruojame silpnybių, bet stengiamės padėti jas įveikti, ar bent išmokome jauną žmogų, kaip su jomis gyventi ir ko tikėtis vienoje ar kitoje situacijoje. Juk, niekas nėra tobulas, nors socialiniai tinklai ir stengiasi mums įbrukti priešingą nuomonę. Drąsiname žmones nebijoti savo klaidų, užduoti klausimus ir tas klaidas ištaisyti.

Nors lyderystė laikoma vertybe, su ja ateina ir tokie dalykai, kaip atsakomybė, o neretai ir psichologinis spaudimas?

Taip, bet būtent čia ir atsiskleidžia įgyjamų lyderystės įgūdžių nauda. Lyderystės kurso metu daug dėmesio skiriama psichinės sveikatos temoms, taip pat stengiamės sudaryti tokią atmosferą, kad besimokantieji bet kada galėtų kreiptis pagalbos, išdrįstų ateiti pasikalbėti su universiteto personalu juos neraminančiais klausimais. Juk, atvykti iš savo gimtosios aplinkos į svetimą šalį ir joje studijuoti ne kalbą, o tokį specifinį kursą, kaip lyderystė, yra rimtas iššūkis.

Kokį, jūsų nuomone, asmeninį iššūkį jauniems žmonėms tenka įveikti jų kelyje į lyderystę?

Dažniausiai per daug nerimaujama dėl to, ką kiti žmonės apie juos pagalvos. Dėl to nerimauti yra natūralu ir tame nėra nieko blogo, tiesiog reikia susitaikyti, kad vieniems tu patiksi ir jie seks tavo idėjas, o kiti parodys, kad jiems tai nepriimtina. Čia būtinas balansas. Jaunas žmogus turi suprasti, kad, net jei yra žmonių, kurie nepritaria jo projektams ar idėjoms, tai nėra pagrindas liautis juos planavus ir darius. Tikroji lyderystė prasideda mūsų pačių galvoje, kiek esme tikri savo sprendimais – jei nepasitikėsime savimi, žmonėms bus sunku mumis patikėti.

Lietuva turi labai savitą istorinę patirtį, tai buvusi Sovietų sąjungos bloko valstybė. Kai kurių tų laikų mąstymo bruožų atspindžių dar esama ir šiandien. Vienas tokių – mūsų tėvų kartai buvo sakoma: „Neišsišok, būk kaip visi“, tad kartais jie tokiu „patarimu“ pasidalija ir su savo vaikais. Ką šiandien reikštų toks gyvenimo devizas?

Ši nuostata atėjo iš anų laikų, o šiandien pasaulis yra labai smarkiai pasikeitęs. Tokio patarimo nelaikyčiau kokiu nors negatyvu, bet šiandien tai, vargu, ar veiktų. Prestižinės aukštosios mokyklos ieško žmonių, kurie drąsiai atsistoja minioje ir pasako, ką galvoja – šių dienų sėkmės formulė yra būti kitokiu. Vertinamas kitoks požiūris, kitokios idėjos, kitokia patirtis. Būk kuo nori būti, daryk, ką nori daryti ir tyrinėk pasaulį – taip turėtų skambėti vertingas patarimas.

„AMES Education“ organizuojamos lyderystės programos moksleivių vasaros atostogų metu leidžia jaunuoliams išbandyti save įvairiose netikėtose situacijose, taip atskleidžiant jų stipriąsias ir dar šlifuotinas charakterio savybes. Programos metu lavinami esminiai lyderystės įgūdžiai – žmonių ir projektų valdymas, viešasis kalbėjimas, darbas komandose, kritinis, loginis mąstymas ir pan. Kiekvieną savaitę pasirenkama skirtinga tema (politikos, verslo, žurnalistikos, teisės, tarptautinių santykių ir pan.), kurios pagrindu lavinami visi kertiniai lyderystės įgūdžiai.

Ypatingai didelis dėmesys skiriamas jaunuolio pasitikėjimo savimi ugdymui, kuris yra pagrįstas jo gebėjimais. Ugdant lyderystės įgūdžius, labai svarbu skirti deramą dėmesį jauno žmogaus kalbinei išraiškai, plačiam ir įtaigiam žodynui, todėl šiose lyderystės stovyklose naudojama geriausia lyderystės ir pažengusio lygio anglų kalbos žinių lavinimo sinergija.