Broliai olandai Baltissenai, po pasaulį keliaujantys autostopu ir savo kurtus marškinėlius mainantys į maistą, neaplenkė Vilniaus

Maurice'as studijuoja Karališkoje Hagos menų akademijoje paskutiniame grafikos dizaino kurse, todėl baigdami studijas studentai turi atsiskaityti ir pristatyti baigiamąjį darbą. „Dėstytojai sakė, kad galime daryti bet ką, tačiau tai turi būti nauja ir originali idėja. Besirinkdamas pažvelgiau į tai, kas man rūpi gyvenime“, – pasakojo M.Baltissenas.

Maurice'as prisiminė, kad Nyderlanduose, kai vaikai išauga drabužius, jie yra sudedami į plastikinius maišus ir paliekami prie namų ant šaligatvio. Tuos drabužius vėliau surenka specialus sunkvežimis, kuris priklauso organizacijai, besirūpinančiai vaikais trečiojo pasaulio šalyse.

„Mano mama vis sakydavo, kad Afrikoje daug vaikų gaus mano drabužius, nes jie negali jų nusipirkti patys. Todėl kiekvieną kartą žiūrėdamas žinių reportažus iš Afrikos aš vis bandydavau pamatyti vaikus su mano marškinėliais ar kelnėmis. Deja, niekada nemačiau nė vieno, vilkinčio mano drabužius“, – prisiminė M.Baltissenas.

Trikotažinių marškinėlių firminis ženklas

Kūrybingas vaikinas savo baigiamajam darbui sukūrė trikotažinių marškinėlių prekės ženklą, kurį šiuo metu populiarina  keliaudamas po pasaulį. Marškinėlius jis keičia į maistą arba nakvynę.

Savo naują ženklą Maurice'as pavadino „BirthdaySuit“ (liet. gimtadienio kostiumas). Logotipe puikuojasi besišypsantis žmogeliukas su popierine gimtadienio kepure, o už jo fone galima išvysti šviesą, nes, anot autoriaus, kiekvienas gimimas asocijuojasi su šviesa.

„Tai žmogus, kurį pažįstu. Yra atskira istorija apie jį, tačiau aš ją atskleisiu tik tada, kai apkeliausime visas šalis. Kantriausieji viską sužinos dokumentinėje juostoje“, – pasakojo Maurice'as. Vaikinas nori, kad jo marškinėliai būtų tokie populiarūs, jog įsijungęs žinias ar kitokius reportažus iš trečiųjų pasaulio šalių, galėtų išvysti žmones, vilkinčius jo kurtais apdarais.

Kelionės pradžia

Į kelionę Maurice'as leidosi su jaunesniu broliu Laurence'u, kuris fiksuoja kelionės akimirkas kamera ir rašo dienoraštį, kad vaikinai nepamirštų patirtų nuotykių. Brolių idėja neliko nepastebėta Nyderlandų žiniasklaidos, kuri jiems davė profesionalią kamerą, kad keliautojai įamžintų šios kelionės akimirkas ir vėliau suguldytų jas į dokumentinę juostą.

„Prieš devynias savaites pradėjome savo kelionę Portugalijoje. Tai padarėme visiški nuogi, nes būtent tokie mes gimstame ir ateiname į šį pasaulį. Nusipirkome lėktuvo bilietus ir pradėjome kelionę. Be pinigų, be miegmaišių – nieko neturėjome, tik kelionines kuprines, kuriose yra kamera bei kompiuteris. Mes stengiamės aplankyti visas pasaulio šalis be cento kišenėje. Vienintelis dalykas, ką mes pasiėmėme kartu su savimi – tai tūkstantis marškinėlių, ant kurių puikuojasi mano sukurtas logotipas“, – pasakojo olandas. Jis juokavo, kad brolis Laurence'as savuosius marškinėlius dėvi nuo kelionės pradžios ir jau devynias savaites jų neskalbia.

Maurice'as džiaugėsi, kad žmonės, sutikti kelionės metu, yra labai mieli ir visada pasiryžę padėti. Jų gerumas visada yra įvertinamas ir olandai jiems atseikėja padovanodami marškinėlius. Laurence'as juokėsi, kad ne bet kas gali gauti jų marškinėlius, o tik patys ypatingiausi ir šauniausi.

Olandai prisiminė, kad didžiausias pelnas, gautas už maršinėlius – 50 eurų. Keliaujant Baltissenams tenka mažinti savo kasdienius poreikius ir atsikratyti žalingų įpročių. Pavyzdžiui, Laurence'as – užkietėjęs rūkalius, todėl kartą neiškentė ir marškinėlius iškeitė į pinigus, kad galėtų nusipirkti tabako. Jo užteko vos kelioms savaitėms, todėl Laurence'as nusprendė, kad neverta švaistyti pinigų, gautų už marškinėlius, ne pirmo būtinumo daiktams ir geriau juos investuoti į maistą ar nakvynę. Šiuo metu Laurence'as retkarčiais pasimėgauja sutraukdamas cigaretę, jei kas nors pavaišina, tačiau pats jų neperka.

Kelionės maršrutas

Broliai pasakojo, kad iki šiol aplankė Jungtinė Karalystę, Nyderlandus, buvo nukeliavę iki Balkanų pusiasalio. Paskutinis šios kelionės taškas – Japonija. Jai pasiekti vaikinai skyrė šešis mėnesius nuo kelionės pradžios. Vėliau Maurice'ui teks grįžti į Nyderlandus, nes ten turi baigti studijas, o po to jie ir vėl trauks į kelią: pradės kelionę Kanadoje arba ten, kur baigė, nepasiekę Japonijos.

Lietuva – tarpinė kelionės stotelė. Prieš akis laukia kelionė į Europos šiaurę ir vėliau jie ketina traukti į Rusiją. Kiekvienoje šalyje broliai nešvaisto laiko ir ieško parduotuvių ir žmonių, kurie galėtų ateityje pardavinėti jų sukurtus marškinėlius. Vaikinai mezga kontaktus, kurių kasdien vis daugėja – niekas nelieka abejingas jų istorijai ir su malonumu nori prekiauti jų produktais.  

Maurice'as prisipažino, kad Lietuvoje teko užsibūti truputėlį ilgėliau, nei planuota, nes aplankyti jų į Vilnių atskrido mama ir vyresnysis brolis, kuris yra atsakingas už marškinėlių tiekimą į tas parduotuves, su kuriomis jau sutarė keliautojai. Be to, Vilniuje teko laukti vizų į Rusiją ir Baltarusiją.

Įspūdžiai iš įvairių pasaulio šalių

Maurice'as prisiminė, kad pirmosios dienos buvo tikra kančia, nes beveik nieko neturėjo burnoje – tiesiogine žodžio prasme abu vaikinai badavo. Tačiau į visus blogus ar slogius kelionės prisiminimus broliai žvelgia su šypsena. Anot jų, tokios kelionės metu įgyjama patirties, kurią bus galima panaudoti gyvenime. Maurice'as pasakojo, kad jau žino, jog kelionėje, kaip ir gyvenime, reikia pasilikti šiek tiek pinigų juodai dienai. Šiuo metu vaikinai pardavė kelis marškinėlius ir panaudojo iki dabar sukauptas santaupas vizoms, kurių reikia norint patekti į Rusiją ir Baltarusiją.

„Mūsų kelionės metu visi žmonės padeda kaip kas gali. Negaliu jiems visiems atsidėkoti ir padovanoti marškinėlius, todėl kuriu internetinius logotipus su kiekvieno veidu ir juos nusiunčiu elektroniniu paštu ar „Facebook“ – tiesiog taip yra  pigiau, o ir žmogus lieka patenkintas. Juk aš grafikos dizaino studentas. Šiuo metu mūsų kelionę internetu stebi ir naujienas skaito dauagiau kaip 1,3 tūkst. žmonių ir beveik visi yra gavę po elektroninį logotipą arba marškinėlius“, – džiaugėsi jaunasis keliautojas.

Paklausti, ar jie keliauja pagal nustatytą planą, vaikinai prisipažino, kad turi būti Japonijoje po šešių mėnesių, tačiau keliautojai negali aklai pasikliauti sudarytu maršrutu, nes visuomet atsiranda nenumatytų dalykų. Pavyzdžiui, Vilniuje teko laukti Rusijos ir Baltarusijos vizų. Taip pat keliautojai susidūrė su nesklandumais Kosove, nes negalėjo įvažiuoti į šalį. Jie turėjo sugrįžti į Albaniją ir susitvarkyti dokumentus, o tai  užtruko papildomas tris dienas.

„Kartais atsitinka taip, kad iš mūsų ima interviu, vėliau paskambina kas nors iš televizijos ir tenka toje šalyje pabūti ilgiau, nei planuota. Liuksemburge apie mus rašė laikraštyje, o Kosove pasirodėme televizijos laidoje. Jei įvyksta kas nors svarbaus, tai mes su mielu noru palaukiame ir pabūname dar dieną vienoje ar kitoje šalyje“, – pasakojo olandas.

Vaikinas tikino, kad šis projektas – labai įdomus, nes, gyvendamas viename mieste, keliauji į darbą, susitinki su tais pačiais žmonėmis, ir gyveni lyg burbule, esi izoliuotas. Tu dažnai net neišlendi iš savo nematomo pasaulėlio, kuriame kiekvieną dieną vyksta tas pats.

Nakvynės su benamiais ir prostitute

„Šiuo metu mes keliaujame po pasaulį, susipažįstame su žmonėmis. Teko mums miegoti ir benamių prieglaudoje, kartą mums nakvynę suteikė prostitutė, vėliau mėgavomės puikiu Londono centro vaizdu, o mūsų apartamentai buvo vos keliasdešimt metrų nuo Big Beno. Madride gyvenome prašmatniame aktoriaus Nestoro bute. Tenka susipažinti su kultūra, pasimėgauti tradiciniais patiekalais. Kai turi pinigų, tu to nepastebi. Kiekviena diena yra kaip šventė. Kelionės metu sutikome žmonių iš įvairiausių socialinių sluoksnių: nuo Holivudo aktorių iki benamių. Prancūzijoje miegojome pas buvusį geležinkelio sistemos prezidentą buvusiame geležinkelio stoties pastate. Kosove  apsistojome pas vietinę įžymybę, kuri vėliau suorganizavo mums interviu televizijoje ir radijuje“, – pasakojo studentas.

„Prieš kelionę atsirado bendrovių, kurioms patiko mūsų kelionės idėja ir jie siūlė mums pinigų, o manais už tai norėjo, kad jų firmos logotipas būtų parodytas mūsų dokumentiniame filme. Mes jiems padėkojome ir atsisakėme dosnaus pasiūlymo. Norime viską padaryti patys“, – teigė Maurice‘as.

Ką veiks po kelionės

L.Baltissenas tikisi, kad, pasibaigus kelionei, jų marškinėlius bus galima įsigyti daugelyje pasaulio valstybių. „Noriu savo pelnu pasidalinti su tais, kuriems reikia, noriu pinigų sumą skirti ką tik gimusiems vaikams nepasiturinčiose šalyse, tokiuose kaip Balkanai, kuriuose teko apsilankyti. Noriu, kad jiems būtų suteikta galimybė kažką pasiekti gyvenime, gauti išsilavinimą. Mano tikslui pasiekti ir tapti žinomu prekės ženklu prireiks keleto metų, nors galbūt viskas pasisuks kita linkme ir mes išpopuliarėsime greičiau, čia jau viskas priklauso nuo aplinkybių“, – atviravo Maurice‘as.

„Kai pabaigsime kelionę, mes tarsi pasieksime brandą ir tapsime suaugę. Kiekvieną dieną socialiniame tinkle „Facebook“ aš pasidalinu trumpais aprašais apie šalį, pastebėjimais ar linksmais nuotykiais, taip pat įkeliu nuotraukų. Per „Facebook“ susirandame vietą, kur apsistosime kitoje šalyje. Turime draugų, todėl klausiame jų, ką gali patarti ir kas galėtų mus apgyvendinti“, – pasakojo M.Baltissenas.

„Aš savo pavyzdžiu rodau pasauliui, kad galima siekti svajonės, daryti ką nors ir tam nereikia pinigų. Aš esu normalus vaikinas, iš paprastos šeimos, jei aš galiu tai padaryti, tu irgi tai gali padaryti. Tai geras pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis kitiems, kurie galbūt irgi norėtų daryti kažką tokio, bet vis nedrįsta“, – įkvepiančiai kalbėjo vaikinas.

Broliai kviečia visus sekti jų kelionę socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Birthdaysuit“.