Būdama vos 22-ejų Edita tapo 7 vaikų globėja: „Matyti, kaip jie auga, man yra dovana“

Šeštadienio popietę „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kvies kulinarinė laida „Skanus gyvenimas“, kurioje žinoma kulinarė, receptų knygų autorė ir tinklaraštininkė Ilona Juciūtė į svečius pasikviečia įdomius Lietuvos žmones. Šįkart laukia jautrus pokalbis su Edita Deltuve, kuri su vyru Aidu į savo namus priėmė globoti septynis paauglius.

Edita pabrėžia, kad rūpinimasis kitais jai buvo tarsi savaime suprantamas dalykas, lydėjęs dar nuo vaikystės, todėl lemtingas sprendimas imtis tokios atsakomybės, nors ir atsirado netikėtai, daug dvejonių nesukėlė.

„Aš pati užaugau su seneliais, o mano vyras Aidas užaugo globoje. Jo globėja Sigita per visą gyvenimą užaugino daugiau nei 50 vaikų. Deja, per pandemiją ji mirė ir liko vaikai, kuriuos reikėjo kažkam perimti, nes kitaip juos būtų išdaliję po šeimas. Nėra tokios vietos ar globėjų, kurie norėtų perimti tiek vaikų vienu metu, todėl pasiūlė jau tos pačios globėjos užaugintiems vaikams. Taip jie ir atsirado pas mus – labai greitai, visiškai neplanuotai“, - istoriją prisimena laidos pašnekovė.

Edita neslepia, kad kasdienybė auginant septynis paauglius kupina įvairių iššūkių, tačiau globojant vaikus, su kuriais ryšys užmezgamas ne nuo mažens, itin svarbu sąmoningai kurti tarpusavio santykį ir pasitikėjimą.

„Vaikai jau paaugliai, jauniausiam dvylika, dviem vyriausiems suėjo aštuoniolika, todėl iššūkių būna, kaip ir kiekvienuose namuose. Tačiau didžiausi, turbūt, ateina iš mūsų pačių vaikystės, kai supranti, kad perimti auklėjimo modeliai neveikia ir negali daryti taip, kaip tau darė. Ypatingai globoje, kai su vaiku nuo mažumės neturi ryšio. Visgi, stengiamės diegti teisingas vertybes: pagarbą, meilę, rūpinimąsi vieni kitais ir nelikimą abejingu tam, kuriam reikia tavęs šalia. Mums su Aidu svarbu, kad mūsų vaikai neužaugtų savanaudžiai“, - sako Edita.

Vasario 16-osios proga vykusiuose Kauno miesto apdovanojimuose „Aš – dalis Tavęs“ Edita ir Aidas sulaukė ypatingo įvertinimo, atsiimdami „Stiprios šalies“ statulėlę. Visgi, širdžiai jautrią dovaną pora gavo ir iš savo vaikų, kai jie, stovėdami scenoje, pripažino, jog šie globėjai – yra tie tėvai, su kuriais jie gali atvirai kalbėtis ir jaustis išgirsti. Edita neslepia, jos ir Aido amžius – privalumas, leidžiantis lengviau suprasti augančią kartą, patiems dar nepamiršus savosios paauglystės, tačiau tam, kad vaikai išdrįstų atsiverti – vienaip ar kitaip reikia laiko bei pastangų.

„Tas ryšys ir pasitikėjimas atsiranda su laiku. Kartais, kai pas mus ateina vaikai į laikiną globą, sakom, kad mūsų durys jiems visada yra atviros, bet reikia laiko, kad jie išdrįstų, kad prieitų, kad norėtų išsipasakoti dalykus. Galbūt mums paprasčiau suprasti jų dabartines problemas, nors jau ir tam daromės per seni. Bet dar nesam taip nutolę, nesam pamiršę savo pačių paauglystės su sunkumais, meilėmis, dramomis. Todėl juos kamuojantys sunkumai mums patiems dar gana nesvetimi“, - teigia moteris.

Edita neslepia, globa – tai ne tik atsakomybė ar kasdieniai rūpesčiai, bet visų pirma gilus vidinis pasirinkimas priimti kitą žmogų į savo gyvenimą. Nors buityje kartais kyla nežinios, ji įsitikinusi, kad svarbiausia šiame kelyje yra nuoširdus noras padėti vaikams, kurie mainais suteikia gyvenimui prasmės, džiaugsmo ir pilnatvės jausmą.

„Globa yra apie širdį. Buityje būna, kad nežinai ką darai, ar gerai darai, ar gerus sprendimus priimi, bet čia kiekvieno gyvenimo dalis. O globoje, visų pirmiausiai, į savo širdį ir namus priimi žmogų, kurio tu nepažįsti. Bet tie vaikai yra mano ramstis. Matyti, kaip jie auga, kaip jie skleidžiasi – man tikra dovana. Namuose daug žmonių, daug gyvūnų, daug juoko, daug triukšmo, daug maisto. Visko labai daug ir mes gyvename gausoje. Kai manęs klausia, kaip gyvenu, sakau, kad gyvenu turtingai ir gausiai. Esu be galo laiminga ten, kur esu“, - tvirtina Edita.