Donatas Montvydas – Būti tobulam velniškai sunku

Koncerto afišoje, iš kurios jausmingai žvelgia, Donato MONTVYDO (34) kaktą vagoja raukšlė. Sakykime, nuo juoko – juk kas jau kas, o Donatas tikrai gali džiaugtis jaunatviška išvaizda ir jos neliečiančiomis laiko grimasomis. „Ir visgi man jau trisdešimt ketveri, – susimąsto. – Nebesu berniukas – esu vyras, kaip sakoma, su patirtimi.“ Gyvenimo pamokų dainininko kelyje prisikaupė nemažai: ir tų, kurias išmoko, ir tų, iš kurių mielai būtų pabėgęs.

Donatas Montvydas / Pijaus Vėberio nuotrauka
Donatas Montvydas / Pijaus Vėberio nuotrauka
GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ
Šaltinis: Žmonės
A
A

Didžiuliame koncerte, kuris laukia „Žalgirio“ arenoje gruodžio 27-ąją, pristatysi savo ką tik išleistą albumą „1987“. Tai tavo gimimo metai: lyg ir per anksti retrospektyvoms, kai esi vos 34-erių, bet reikia pripažinti – net ir tokio jauno amžiaus būdamas sugebėjai nueiti ilgą kelią.

Ir tikiuosi toliau juo eiti. Sutrikdyti galėtų nebent sveikata: nesu toks paliegęs, kad dėl ko nors skųsčiausi, bet kai aplink tiek visko vyksta – vis pamąstau, jog tai gali ir manęs neaplenkti. Anądien įsijungiau žinias ir ekrane išvydau kapines, o fone skambėjo tragiškas balsas: „Tiek, kiek šiandien žmonių susirgo koronavirusu, šiose kapinėse netilptų...“ Išjungiau. Aš myliu gyvenimą, būtų apmaudu iš jo pasitraukti. Kai jauni žmonės išeina anapus, labai gaila: juk tiek daug gražių dalykų, tiek tikrojo suvokimo ateina tik su amžiumi, o jie nespėjo to patirti.